Lietuvos kultūros bendruomenę pasiekė liūdna žinia – spalio 21 dieną, eidama 95-uosius metus, mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė ir radijo laidų vedėja Silvija Lomsargytė-Pukienė. Artimiesiems ir kolegoms ji buvo žinoma Ditos vardu. Jos darbai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos literatūros ir kultūros istorijoje.
Silvija buvo viena iš vertėjų, padėjusių Lietuvos skaitytojams atrasti pasaulinės literatūros klasiką. Į lietuvių kalbą ji vertė žinomų anglų ir amerikiečių autorių kūrinius, tarp jų – Ernesto Hemingway’aus, Harper Lee, Jacko Londono, Grahamo Greeno ir Theodore’o Dreiserio knygas.
Ypatingą vietą jos vertimų kelyje užėmė Harper Lee romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“. Šis kūrinys, pasakojantis apie žmogiškumą, teisingumą ir visuomenės prieštaravimus, vertėjai buvo itin artimas. Jos darbas leido lietuvių skaitytojams pažinti ne tik pasaulinės literatūros kūrinius, bet ir skirtingų laikotarpių žmonių patirtis bei vertybes.
Silvijos profesinis kelias buvo įvairiapusis. Baigusi anglų kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute, ji keletą metų dirbo satyrinio žurnalo „Šluota“ redakcijoje. Vėliau net 25 metus savo profesinį gyvenimą paskyrė Lietuvos radijui, kur dirbo kultūros žurnaliste, rengė laidas užsienyje gyvenantiems lietuviams, kalbino žymius kultūros ir politikos žmones bei pasakojo apie svarbius kultūros reiškinius.
Ne mažiau reikšminga jos kūrybos dalis – autobiografinė knyga „Dita. Paralelės“, išleista 2004 metais. Joje autorė per asmeninius išgyvenimus ir prisiminimus pasakojo apie žmonių likimus, tarpusavio santykius ir sudėtingus XX amžiaus Lietuvos istorijos posūkius. 2021 metais knyga buvo išleista ir anglų kalba, taip suteikiant galimybę jos istoriją atrasti platesniam skaitytojų ratui.
Silvijos gyvenimo istorija buvo glaudžiai susijusi ir su skaudžiais Lietuvos praeities įvykiais. Jos tėvas Samuelis Subockis, inžinierius ir Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, 1941 metais buvo nužudytas Kaune. Tuo metu, siekiant apsaugoti mergaitę nuo jai kilusio pavojaus, dokumentuose buvo pakeisti jos vardas ir pavardė. Ši patirtis tapo svarbia jos asmeninės istorijos dalimi.
Po Antrojo pasaulinio karo Silvija persikėlė iš Kauno į Vilnių. Nors ją labai traukė menas, ji pasirinko anglų kalbos studijas, o vėliau savo profesinį gyvenimą susiejo su literatūra, žurnalistika ir vertimu. Per ilgus darbo metus ji ne tik perteikė kitų autorių mintis lietuvių kalba, bet ir prisidėjo prie kultūrinio dialogo tarp Lietuvos ir pasaulio.
Lietuvos rašytojų sąjunga pareiškė užuojautą velionės dukrai – rašytojai Paulinai Eglei Pukytei, šeimos nariams, kolegoms ir bičiuliams.
Silvijos Lomsargytės-Pukienės išėjimas žymi svarbią netektį Lietuvos kultūros bendruomenei. Tačiau jos išverstos knygos, radijo laidose užfiksuoti pokalbiai ir autobiografiniai prisiminimai išlieka – kaip ilgo, prasmingo gyvenimo ir atsidavimo literatūrai liudijimas.
