Lietuvos pramogų pasaulyje Justinas Jankevičius gerai žinomas dėl savo humoro, tiesaus kalbėjimo ir išskirtinio įvaizdžio. Tačiau už scenos ir televizijos kamerų jis kartais sulaukia visai kitokių vertinimų. Apie jį sklando kalbos, esą jis yra arogantiškas, pasipūtęs, pernelyg reiklus ir sunkiai sukalbamas žmogus. Pats Justinas tokiems apibūdinimams nepritaria ir nusprendė atvirai paaiškinti, kaip pats mato savo charakterį.
LNK laidoje „Nuo… Iki…“ humoristas, aktorius ir televizijos laidų vedėjas neslėpė nuostabos dėl jam priskiriamos arogancijos. Jis net juokais save pavadino bjauriu žmogumi, tačiau netrukus paaiškino, kad viešumoje kuriamas įvaizdis nebūtinai atspindi tikrąją asmenybę.
Justinas pripažino, kad, kaip ir daugelis pramogų pasaulio atstovų, yra susikūręs tam tikrą įvaizdį, kuris jam pačiam atrodo patrauklus. Vis dėlto jam sunku suprasti, kodėl kai kurie žmonės šį įvaizdį vertina kaip aroganciją. Jis tikino, kad su kolegomis stengiasi bendrauti normaliai ir supranta, jog kiekvienam pasitaiko prastesnių dienų.

„Pasakykite, kas tie žmonės, parodykit man juos, aš parodysiu, kad nesu arogantiškas“, – savo poziciją išsakė Jankevičius.
Vedėjas taip pat pabrėžė, kad pagarba kitiems jam nėra vien gražus žodis. Anksčiau jam teko dirbti padavėju, todėl jis puikiai žino, koks sunkus gali būti aptarnavimo srities darbuotojų darbas. Būtent dėl šios patirties Justinas sakė visuomet stengiantis pagarbiai elgtis su padavėjais, pardavėjais, valytojais, krovėjais ir apsaugininkais.
Šiuo metu Jankevičiaus karjera išgyvena aktyvų etapą. Jis tapo vienu iš LNK televizijos veidų, veda laidą „Slaptažodis“, o žiūrovų laukia ir intelektinis žaidimas „TAIP ir NE“, kurio vedėjo vairą jam patikėjo prodiuseris Arūnas Valinskas.
Pats Justinas pripažįsta, kad darbų netrūksta. Nors anksčiau buvo laikotarpis, kai jis nenorėjo imtis naujų projektų, dabar vėl jaučia norą išbandyti kuo daugiau. Gruodį ir sausį jis kartu su kitais komikais pasirodys šou „Sudeginti tiltai 2: imtynės“, o kino ekranuose netrukus pasirodys komedija „Instruktorius“, kurioje jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų.
Paklaustas, kaip susidoroja su nuovargiu ir akimirkomis, kai jėgos, regis, senka, Justinas papasakojo apie savo metodą: leidžia sau trumpai pagulėti, pagailėti savęs, o tada pradeda skaičiuoti nuo penkių iki vieno ir keliasi dirbti. Tačiau jis pabrėžė, kad toks tempas turi prasmę tik tuomet, jei žmogus iš tiesų mėgaujasi tuo, ką daro.
Jankevičius tikino, kad vos atvykęs į renginį ar spektaklį pajunta savotišką vidinį persijungimą – tuomet jis džiaugiasi galėdamas dirbti savo darbą. O svarbiausias jo tikslas išlieka tas pats: nesvarbu, ar priešais jį sėdi vienas žmogus, šimtas ar keli tūkstančiai, jis nori, kad publika kuo geriau praleistų laiką.