Spalio 19-ąją Lietuvos teatro aktorius Algirdas Dainavičius mini 60-ąjį gimtadienį. Per dešimtmečius scenoje jis sukūrė dešimtis įsimintinų vaidmenų, tačiau kolegoms svarbus ne tik jo talentas. Jie pabrėžia ir jo patikimumą, atsakomybę, tvirtą charakterį bei gebėjimą išlikti šalia net tada, kai aplinkybės tampa sudėtingos.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius yra dirbęs su žymiais šalies režisieriais, tarp jų – Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi, Oskaru Koršunovu, Rimu Tuminu ir Gintaru Varnu. Per savo karjerą jis sukūrė apie šimtą vaidmenų, o net ir nedideli jo personažai dažnai įstringa žiūrovų atmintyje. Dainavičius išsiskiria ne tik aktoriniu meistriškumu, bet ir išraiškinga mimika, plastika, muzikine klausa bei puikiu balsu.
Vienas svarbiausių jo kūrybinio kelio etapų buvo „Šėpos“ teatras, kuriame jis vaidino 1988–1992 metais. Tuo metu repeticijos dažnai vykdavo naktimis, o spektakliai tapo svarbia to meto visuomeninių ir politinių permainų dalimi. Režisierius Gintaras Varnas prisimena Dainavičių kaip energingą, išradingą ir puikų humoro jausmą turintį aktorių, kurio temperamentas puikiai tiko šio teatro dvasiai.
Oskaras Koršunovas taip pat prisimena išskirtinį Dainavičiaus talentą dar nuo studijų laikų. Anot režisieriaus, aktorius gebėjo itin tiksliai perteikti scenos formą, o kartu sukurti subtilius, psichologiškai įtikinamus personažus. Net ir maži vaidmenys jo atlikime tapdavo ryškūs bei sunkiai pakartojami.
Tačiau kalbėdami apie Algirdą kolegos nuolat grįžta prie vienos savybės – patikimumo. Aktorius Džiugas Siaurusaitis, pažįstantis jį nuo „Šėpos“ laikų, sako, kad Dainavičiumi galima pasitikėti šimtu dvidešimt procentų. Jei Algis ką nors pažada, jis savo žodį ištesi. „Su juo tikrai nebijočiau eiti į žvalgybą. Jis niekada neišduos ir nepaliks“, – apie kolegą kalbėjo Siaurusaitis.
Aktorė Rimantė Valiukaitė, su Dainavičiumi studijavusi nuo 1988 metų, taip pat pabrėžia jo patikimumą tiek scenoje, tiek kasdieniame gyvenime. Ji prisimena, kad per pirmąsias gastroles su spektakliu „Ten būti čia“ aktoriams tekdavo patiems vežiotis sunkią scenos dangą ir dekoracijas. Pasak jos, Dainavičius buvo tas žmogus, kuris galėdavo imtis ir tokio fizinio darbo, nepalikdamas kolegų vienų.
Aktorė Dalia Michelevičiūtė jį apibūdina kaip atsakingą, atkaklų ir savo įsitikinimų tvirtai besilaikantį žmogų. Ji prisimena ir laikus, kai Lietuvoje vyko politiniai mitingai, o „Šėpos“ teatro veikla buvo susijusi su visuomeniniais pokyčiais. Pasak jos, Dainavičius nuo jaunystės nebijojo aktyviai reikšti savo pozicijos ir labai myli Lietuvą.
Kolegos vertina ir jo platų aktorinį diapazoną. Dainavičius gali įtikinamai kurti tiek rimtus, tiek komiškus personažus, o jo humoro jausmas padeda ne tik scenoje, bet ir ilgų gastrolių metu. Aktorė Jolanta Dapkūnaitė pasakoja, kad jis dažnai prisimena teatro užkulisių istorijas ir moka kiekvienam vaidmeniui suteikti savitų, įsimintinų bruožų.
Sulaukęs 60-ies, Dainavičius nesustoja ieškoti naujų kūrybinių galimybių. Vienas naujausių jo darbų – monospektaklis „Susitikimas su Mažuoju Princu“, kuriame aktorius pasitelkia balsą, mimiką ir judesius, kad sukurtų visą skirtingų personažų pasaulį.
Pats aktorius į gyvenimą žvelgia filosofiškai ir primena, kad kartais žmogui reikia visai nedaug – mažo gerumo gesto, rūpesčio kitu ar paprasto dėmesio. Galbūt būtent šis požiūris ir paaiškina, kodėl kolegos jį vertina ne tik kaip talentingą scenos žmogų, bet ir kaip žmogų, kuriuo galima pasikliauti.
