87 metų Dzintra Freimane iš Rygos netikėtai įsitraukė į virtualų romaną su vyru, kuris prisistatė italu. Moteris tikėjo, kad tarp jų užsimezgė ypatingas ryšys, tačiau jos artimieji apie šią istoriją sužinojo tik gavę netikėtą žinutę iš greitųjų kreditų bendrovės. Paaiškėjo, kad senjorė galėjo tapti internetinių sukčių taikiniu.
Šią istoriją paviešino Dzintr os anūkė Agnese Skrastite, norėdama įspėti kitus žmones apie internete slypinčius pavojus. Nors pati Agnese turi patirties socialinės reabilitacijos srityje ir dirba su skaitmeniniu turiniu, jos šeimai teko susidurti su situacija, kurioje vien įtikinėjimo nepakako.
Močiutė, kuri mėgsta socialinius tinklus
Dzintra nėra žmogus, vengiantis technologijų. Ji domisi jomis jau nuo pirmųjų mobiliųjų telefonų ir kompiuterių laikų, naudojasi „Facebook“, „Instagram“ bei „TikTok“. Nors pati vaizdo įrašų nekuria, kartais pasirodo anūkės socialinių tinklų paskyrose.
Agnese pasakoja, kad jos močiutė visuomet mėgo gražiai atrodyti, muziką ir rankdarbius. Anksčiau ji dirbo parfumerijos įmonėje ir vinilinių plokštelių gamykloje. Šiandien moteris gyvena savarankiškai Rygoje, o jos šeimos nariai nuolat palaiko ryšį ir pakaitomis ja rūpinasi.
Dzintra turi tris dukras, anūkų ir proanūkių. Artimieji jai skiria daug dėmesio, tačiau senjorė nori išsaugoti nepriklausomybę ir pati spręsti, kaip leisti savo laiką.
Viskas prasidėjo nuo vaizdo įrašo
Šių metų balandį, per Dzin tros gimtadienį, Agnese paskelbė „TikTok“ vaizdo įrašą, kuriame kalbėjosi su savo 87-erių močiute. Įrašas sulaukė maždaug 32 tūkstančių peržiūrų, o komentarai buvo kupini šiltų žodžių ir padrąsinimų.
Po šio vaizdo įrašo Dzintra pradėjo gauti daugiau asmeninių žinučių socialiniuose tinkluose. Iš pradžių anūkė džiaugėsi, kad močiutė turi naujos veiklos ir gali bendrauti su žmonėmis. Tačiau ilgainiui vienas internetinis pažįstamas tapo jai ypač svarbus.
Nuo balandžio Dzintra bendravo su vyru, kuris teigė esantis italas. Kadangi moteris nemoka anglų kalbos, ji, kaip manoma, susirašinėjo naudodamasi vertimo programomis. Ji net įsigijo specialias ausines, kurios verčia kalbą, o dėl naujojo draugo pradėjo daugiau dėmesio skirti savo išvaizdai ir užsisakė naujų drabužių.
Šeimos nariams kilo įtarimų, kai viena iš dukrų išgirdo, kaip Dzintra telefonu teiraujasi apie būstą naujos statybos projekte. Artimieji svarstė, ar ji neplanuoja ateities su savo naujuoju mylimuoju, tačiau tuo metu dar nežinojo, kiek toli ši pažintis jau pažengusi.
Vienas pranešimas atskleidė paslaptį
Tikroji situacija išaiškėjo, kai Agnesės mama gavo SMS žinutę iš greitųjų kreditų bendrovės. Joje buvo nurodyta, kad ji tapo laiduotoja už Dzintrai suteikiamą paskolą.
Ši žinia šeimą sukrėtė. Dzintra aiškino, kad kalbama ne apie paskolą, o apie 3000 eurų, kuriuos jos internetinis draugas esą ketina jai atsiųsti. Tačiau pinigų ji taip ir negavo.
Paaiškėjo, kad moteris jau buvo perdavusi pažįstamam savo banko sąskaitos numerį, mokėjimo kortelės duomenis ir net dukros asmens dokumento nuotrauką. Artimieji susisiekė su banku ir paprašė imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimam finansiniam pavojui.
Pasak Agnesės, vyras teigė turintis žmoną ir vaiką, tačiau tikino jų nebemylintis ir esąs įsimylėjęs būtent Dzintrą. Šeima bandė paaiškinti senjorei, kad tokie pažadai gali būti apgaulės dalis, tačiau ji atsisakė patikėti, kad jos jausmais gali būti manipuliuojama.
Anot anūkės, močiutė net viešai rašė savo adresą po vyro įrašais socialiniuose tinkluose, kviesdama jį atvykti. Ji taip pat laukė žadėtų pinigų ir pykdavo, kai artimieji mėgindavo ją įtikinti būti atsargesnę.
Specialistas įžvelgia gerai žinomą sukčiavimo schemą
Kibernetinio saugumo specialistas Elviss Strazdins šią istoriją sieja su vadinamąja „Nigerijos princo“ sukčiavimo schema. Tokiais atvejais sukčiai pirmiausia pažada pervesti pinigų arba padėti finansiškai, o tam esą reikia aukos banko duomenų. Vėliau šie duomenys gali būti panaudoti siekiant pasisavinti pinigus ar vykdyti kitus neteisėtus veiksmus.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į intensyvų bendravimą, kai tariamas mylimasis dažnai skambina, nuolat rodo dėmesį ir stengiasi kuo greičiau sukurti stiprų emocinį ryšį. Tokia taktika, vadinama emociniu bombardavimu, gali apsunkinti žmogaus gebėjimą objektyviai įvertinti situaciją.
Net ir rūpestinga šeima ne visada gali iš karto pakeisti žmogaus įsitikinimus, kai jis jau yra emociškai įsitraukęs į tokius santykius. Todėl ekspertas ragina niekada neatskleisti nepažįstamiems žmonėms banko kortelių duomenų, asmens dokumentų kopijų ar kitos jautrios informacijos.
Dzin tros istorija tapo skaudžiu priminimu, kad internetinės apgaulės gali paliesti įvairaus amžiaus žmones. Sukčiai naudojasi ne tik finansiniais pažadais, bet ir vienišumu, dėmesio poreikiu bei troškimu užmegzti artimą ryšį. Todėl svarbu išlikti budriems net tada, kai bendravimas atrodo nuoširdus, o pažadai – kupini meilės.
