Žinoma Lietuvos edukologė ir verslininkė Austėja Landsbergienė išgyvena reikšmingą profesinio gyvenimo pokytį. Po daugelio metų ji atsisveikino su savo kurta švietimo sistema – darželių tinklu „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla, kurie perėjo tarptautinio švietimo tinklo „Globeducate“ žinion. Nors šis sprendimas atvėrė naujų galimybių ir tapo svarbiu pasiekimu, kelias iki jo buvo kupinas dvejonių, emocijų ir bemiegių naktų.
Apie nelengvą pasirinkimą, asmeninius išgyvenimus ir ateities planus Austėja papasakojo laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“. Ji neslėpė, kad atsisveikinti su ilgus metus puoselėtu projektu buvo gerokai sunkiau, nei galėjo pasirodyti iš šalies.
Naktimis nedavė ramybės abejonės
Austėja prisipažino, kad iki galutinio sprendimo daug verkė. Gyvendama saulėtoje Kalifornijoje ji kartais pabusdavo vidury nakties, pažadindavo vyrą Gabrielių Landsbergį ir klausdavo, ar pasirinktas kelias tikrai teisingas. Jai nedavė ramybės mintys, kad galbūt priima netinkamą sprendimą ir atsisako to, ką kūrė daugybę metų.
Tokiais momentais vyro palaikymas tapdavo ypač svarbus. Gabrielius, išklausęs žmonos abejones, atsakydavo trumpai ir užtikrintai: jeigu ji jau apsisprendė, reikia judėti pirmyn. Šis paprastas padrąsinimas padėdavo Austėjai susitelkti ir nepasiduoti baimei.
Edukologė savo sukurtą švietimo sistemą palygino su vaiku, kurį ateina laikas išleisti į savarankišką gyvenimą. Net ir žinant, kad toks žingsnis būtinas, atsisveikinti nėra lengva. Norisi, kad tai, ką ilgai puoselėjai, būtų saugu, sėkminga ir toliau augtų.
Didelis profesinis pasiekimas ir atsakomybė už ateitį
Austėja pabrėžė, kad pardavimo sandoris jai reiškia didžiulį pasiekimą. Ji mano padariusi viską, ką galėjo, o dabar mokykla ir darželių tinklas turi galimybę žengti toliau.
Karalienės Mortos mokykla tapo tarptautinio tinklo, kuriam priklauso ir Tarptautinio bakalaureato mokyklos, dalimi. Tai suteikia galimybę mokiniams ir mokytojams būti platesnės, tarptautinės švietimo bendruomenės dalimi ir lygintis ne vien su Lietuvos, bet ir su kitų šalių mokyklomis.
Vis dėlto būtent stiprus emocinis ryšys su savo kūriniu ir kėlė daugiausia nerimo. Austėja atvirai kalbėjo, kad sprendimas perduoti verslą kitoms rankoms reikalavo kruopštaus pasiruošimo, daugybės pokalbių ir pasitikėjimo žmonėmis. Jai buvo svarbu ne tik sėkmingai užbaigti vieną profesinį etapą, bet ir užtikrinti, kad jos sukurta sistema galėtų toliau klestėti.
Po pardavimo – nauji iššūkiai
Nors toks pokytis galėjo tapti proga atsikvėpti, Austėja prisipažino netrukus ėmusis naujų projektų. Vienas svarbiausių jos tikslų – padėti vaikams kitaip pažvelgti į matematiką ir sumažinti su šiuo dalyku susijusią baimę.
Ji pastebi, kad matematinis nerimas gali paveikti ne tik mokymosi rezultatus, bet ir jaunų žmonių ateities pasirinkimus. Kai kurie mokiniai ir net suaugusieji jaučia įtampą vos susidūrę su matematine užduotimi. Austėja nori padėti jiems suprasti, kad matematika nebūtinai turi būti baimės šaltinis.
Ieškodama veiksmingų mokymo būdų, ji domėjosi kitų šalių patirtimi, lankė pamokas Japonijoje ir Singapūre, o Stanforde bendradarbiavo su matematikos mokymo specialiste profesore Jo Boaler. Šios patirtys paskatino ją ieškoti metodų, kurie padėtų vaikams mokytis drąsiau ir labiau pasitikėti savo gebėjimais.
Kita tema, kuri jai kelia didelį susirūpinimą, – vaikų skaitymo įgūdžiai ir teksto supratimas. Austėja atkreipia dėmesį, kad dalis mokinių gali perskaityti tekstą, tačiau jiems sunku paaiškinti jo prasmę ar analizuoti turinį. Jos teigimu, skaitymas turėtų tapti kasdieniu įpročiu, todėl ji pradėjo iniciatyvą „Knygos tauta“ ir ragina žmones kasdien skaityti bent 30 minučių. Šiam tikslui tinka ir audioknygos, pavyzdžiui, klausomos keliaujant ar važiuojant į darbą.
Taigi, nors atsisveikinimas su ilgamečiu projektu Austėjai Landsbergienei pareikalavo daug emocinių jėgų, šiandien ji žvelgia į priekį ir imasi naujų sumanymų. Jos istorija primena, kad net dideli profesiniai pasiekimai kartais lydimi abejonių, o svarbių pokyčių metu artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu ramščiu.
