Būsimosios pirmosios ponios Almos Adamkienės vaikystėje netrūko istorijų, kurios šiandien stebina savo paprastumu, drąsa ir neįtikėtinu jos savarankiškumu. Viena ryškiausių – kaip dar būdama visai maža mergaitė ji pati pasirūpino mokykla, o vėliau net rado žmogų, galintį padėti sergančiai mamai.
1927 metais Šiauliuose gimusi Alma Nutautaitė su šeima vėliau persikėlė į Telšius. Jos tėvui Stasiui Nutautui buvo pasiūlytos atsakingos pareigos – jis tapo „Telefunken“ ir „Siemens“ atstovu Vakarų Lietuvoje. Šeima Telšiuose gyveno iki 1944 metų, kai pasitraukė iš Lietuvos.
Persikėlus į Telšius, šeimai teko priprasti prie naujos aplinkos. Ypač nelengva buvo Almos mamai, kuri pirmą kartą nuėjusi į vietos turgų susidūrė su žemaičių tarme ir sunkiai susikalbėjo su pardavėjais. Alma vėliau prisiminė, kad mama iš turgaus grįžo verkdama.
Tačiau pačiai Almai tokie sunkumai netapo kliūtimi. Kai mama susirgo, o tėvas buvo darbe, mergaitė nusprendė, kad mokslų nutraukti negalima.
Gyvendama naujame name šalia Eimučio kepyklos, ji pati nuėjo pasiteirauti, kur yra mokykla. Jai parodė pastatą prie Katedros. Alma viena nuėjo į mokyklą, užsiregistravo ir grįžusi namo pranešė mamai, kad jau sutvarkė mokyklos reikalus.
Vėliau paaiškėjo, kad tėvas buvo numatęs jai kitą mokyklą – vienuolių mokyklą. Tačiau Alma jau buvo pasirinkusi pati. Ji nenorėjo keisti sprendimo ir galiausiai tėvas jos nevertė. Mergaitė lankė tą mokyklą, į kurią pati buvo užsirašiusi.
Bet tuo Almos savarankiškumas nesibaigė. Matydama, kad sergančiai mamai namuose reikia pagalbos, ji pati nusprendė surasti šeimininkę.
Alma vėl nuėjo į Eimučio kepyklą ir papasakojo, kad mama serga, nėra kam padėti, todėl šeimai reikia žmogaus, kuris galėtų pasirūpinti namais. Netrukus į jų namus atėjo moteris vardu Julė, kuri šeimoje išbuvo maždaug šešerius metus.
Šie vaikystės prisiminimai atskleidžia ne tik šeimos gyvenimo aplinkybes, bet ir anksti pasireiškusį Almos charakterį – ji buvo linkusi pati ieškoti sprendimų, kai suaugusiesiems tuo metu buvo sunku.
Kitoje savo gyvenimo istorijoje Alma pasakojo ir apie linksmesnius prisiminimus, susijusius su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Jos gyvenimo istorijos, pasakotos Arno Ališausko knygoje „Gyvenimas po meilės ženklu“, leidžia pažvelgti į būsimąją pirmąją ponią ne tik kaip į prezidento žmoną, bet ir kaip į mergaitę, kuri nuo mažens buvo drąsi, praktiška ir nebijanti veikti pati.
