Lietuvą pasiekė skaudi žinia – rugpjūčio 27 dieną, eidamas 83-iuosius metus, mirė dimisijos komandoras Vytautas Kazimieras Urbas. Jis buvo vienas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kūrėjų ir pirmasis jų štabo viršininkas. Apie netektį oficialiai pranešė Karinės jūrų pajėgos.
V.K.Urbo gyvenimo istorija glaudžiai susijusi su sudėtingiausiais Lietuvos XX amžiaus istorijos laikotarpiais.
Jis gimė 1944 metais Daglienų kaime Pasvalio rajone, ūkininkų šeimoje. Tačiau ramios vaikystės jam patirti beveik neteko.
1949 metais, būdamas dar mažas vaikas, Vytautas kartu su visa savo šeima buvo ištremtas į Sibirą.
Ten šeima praleido devynerius metus.
Ši jo biografijos dalis ypač iškalbinga žvelgiant į tai, kas nutiko po daugelio dešimtmečių.
Vaikas, kuris su šeima buvo ištremtas iš Lietuvos, vėliau sugrįžo ir tapo vienu iš žmonių, kūrusių atkurtos nepriklausomos valstybės karines pajėgas.
Tačiau iki to laukė ilgas kelias.
1970 metais V.K.Urbas baigė Petrodvoreco aukštąją karo laivyno elektronikos mokyklą.
Įgytos žinios jo gyvenimą ilgam susiejo su jūra ir karo laivynu.
Baigęs mokslus jis septynerius metus tarnavo sovietų Šiaurės laivyne.
Vėliau, pasitraukęs iš aktyvios tarnybos, V.K.Urbas apsigyveno Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge.
Ten jis dirbo mokslinių tyrimų institute.
Ir šis darbas taip pat buvo tiesiogiai susijęs su jo profesine specializacija – institute buvo projektuojami karo laivai.
Taigi dar gerokai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jis buvo sukaupęs specifinių žinių ir patirties, kurios vėliau tapo itin reikalingos gimtajai valstybei.
Tačiau V.K.Urbo gyvenime svarbi buvo ne tik profesinė veikla.
1989 metais, kai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja dar tik artėjo prie lemtingų istorinių įvykių, jis buvo išrinktas Leningrado lietuvių draugijos pirmininko pavaduotoju.
Netrukus V.K.Urbas grįžo į Lietuvą.
Ir būtent čia prasidėjo vienas svarbiausių jo gyvenimo etapų.
Atkūrus Lietuvos kariuomenę, valstybei reikėjo ne tik politinių sprendimų ar simbolių.
Reikėjo žmonių, turinčių konkrečių karinių žinių.
Reikėjo specialistų.
Reikėjo karininkų, galinčių praktiškai prisidėti prie visiškai naujos gynybos sistemos kūrimo.
Vytautas Kazimieras Urbas tapo vienu iš jų.
Nuo 1991 metų birželio jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir tiesiogiai dalyvavo kuriant Lietuvos Karines jūrų pajėgas.
Tai buvo metas, kai daugelį nepriklausomos Lietuvos institucijų teko kurti beveik nuo pradžių.
Karinės jūrų pajėgos nebuvo išimtis.
Reikėjo sukurti struktūrą, organizuoti tarnybą, telkti specialistus ir formuoti sistemą, kuri galėtų tapti ilgalaike nepriklausomos Lietuvos kariuomenės dalimi.
V.K.Urbo patirtis šiuo laikotarpiu tapo itin reikšminga.
Jis tapo pirmuoju Lietuvos Karinių jūrų pajėgų štabo viršininku.
Jo tarnyba Lietuvos kariuomenėje tęsėsi iki 1999 metų balandžio.
Tai buvo beveik aštuoneri metai vienu svarbiausių atkurtos valstybės gynybos sistemos formavimosi laikotarpių.
Ir šiandien jo indėlis prisimenamas ne tik buvusių kolegų.
Po žinios apie V.K.Urbo mirtį užuojautą pareiškė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad V.K.Urbas priklausė karininkams, kurie nepriklausomos Lietuvos gynybos sistemą kūrė nuo pačių pamatų. Prezidentas taip pat išskyrė jo profesionalumą, atsakomybę ir atsidavimą Lietuvai.
Tai turbūt vienas tiksliausių būdų apibūdinti jo profesinio gyvenimo reikšmę.
Šiandien Lietuvos Karinės jūrų pajėgos yra įprasta šalies gynybos sistemos dalis.
Tačiau nepriklausomybės pradžioje daugelį dalykų, kurie dabar atrodo savaime suprantami, reikėjo sukurti.
V.K.Urbas buvo tarp žmonių, kurie ėmėsi šio darbo.
Jo nuopelnai neliko neįvertinti.
Per gyvenimą dimisijos komandoras buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Jam taip pat skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis ir Krašto apsaugos ministerijos garbės ženklas „Už nuopelnus Krašto apsaugai“.
Šie apdovanojimai liudija, kad jo indėlis buvo vertinamas valstybės mastu.
Tačiau V.K.Urbo biografijoje turbūt dar įspūdingesnė yra pati gyvenimo trajektorija.
1949-ieji – tremtis į Sibirą.
1970-ieji – karo laivyno studijų pabaiga.
Tarnyba Šiaurės laivyne.
Darbas projektuojant karo laivus.
Lietuviška veikla Leningrade.
Sugrįžimas į Lietuvą.
Ir galiausiai – darbas kuriant nepriklausomos valstybės Karines jūrų pajėgas.
Tai keli skirtingi gyvenimo etapai, kuriuos jungia viena žmogaus istorija.
Ypač simboliška, kad vaikystėje priverstinai iš Lietuvos išvežtas žmogus po daugelio metų savo profesines žinias panaudojo būtent Lietuvos valstybės gynybai stiprinti.
Prezidentas G.Nausėda pabrėžė, kad V.K.Urbo tarnystė išliks svarbia Lietuvos kariuomenės istorijos dalimi.
Po žinios apie dimisijos komandoro mirtį paskelbta ir atsisveikinimo informacija.
Su V.K.Urbu galima atsisveikinti Klaipėdos laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ rugpjūčio 28 dieną nuo 17 iki 21 valandos bei rugpjūčio 29-ąją nuo 10 iki 13 valandos.
Urna su velionio palaikais bus išnešta rugpjūčio 29 dieną 13 valandą.
Tą pačią dieną 13.30 val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos bažnyčioje bus aukojamos laidotuvių Šventosios Mišios, o laidotuvės Joniškės kapinėse numatytos apie 14.30 val.
Artimieji taip pat išsakė ypatingą prašymą atsisveikinti santūriai.
Vietoje didelių gėlių kompozicijų žmonių prašoma velionį pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.
Toks atsisveikinimas atrodo itin simboliškas žmogui, kurio profesinis gyvenimas buvo susijęs su tarnyba ir atsakomybe.
Vytautas Kazimieras Urbas išėjo eidamas 83-iuosius metus.
Tačiau jo vardas lieka susijęs su laikotarpiu, kai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai teko iš naujo kurti savo valstybės institucijas ir gynybos sistemą.
Jis buvo ne stebėtojas, o vienas iš šio proceso dalyvių.
Žmogus, turėjęs specifinės jūrinės ir karinės patirties tuo metu, kai Lietuvai jos ypač reikėjo.
Pirmasis Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas.
Vienas jų kūrėjų.
Karininkas, kurio indėlis buvo įvertintas aukštais valstybės apdovanojimais.
Ir žmogus, kurio gyvenimo kelias prasidėjo nuo skaudžios šeimos tremties, tačiau galiausiai atvedė iki tarnystės nepriklausomai Lietuvai.
Rugpjūčio 27-ąją šis kelias baigėsi.
Tačiau, kaip pabrėžė šalies vadovas, V.K.Urbo tarnystė ir jo indėlis kuriant bei stiprinant Lietuvos Karines jūrų pajėgas išliks šalies kariuomenės istorijos dalimi.
