Atlikėja Jolanta Naruševičiūtė išgyvena laikotarpį, kupiną jautrių prisiminimų ir tyliai slopinamų emocijų, kurios, kaip pati pripažįsta, niekur nedingsta net bėgant metams. Viešai prabilusi apie asmeninę netektį, ji pasidalijo akimirka, kuri palietė ne tik ją pačią, bet ir daugybę jos sekėjų.
Socialiniame tinkle „Instagram“ J. Naruševičiūtė paviešino itin brangią nuotrauką – savo mamos Natalijos jaunystės kadrą. Fotografijoje, kuri primena seną fotoateljė laikų estetiką, užfiksuota besišypsanti moteris, vilkinti elegantišką paltuką su kailine apykakle ir dėvinti to meto stiliaus kepuraitę. Ši nuotrauka nebuvo tiesiog archyvinis prisiminimas – tai tapo emociniu sugrįžimu į laiką, kurio Jolantai jau dvylika metų nebegalima sugrąžinti.
Žvelgiant į šį kadrą, daugelis pastebėjo akivaizdų atlikėjos ir jos mamos panašumą, kuris, kaip paaiškėjo, nėra vien atsitiktinumas. Pats vaizdas socialiniuose tinkluose sulaukė daug reakcijų, o Jolanta, neslėpdama jausmų, atvirai pripažino, kad tokie pastebėjimai ją dažnai pasiekia iš sekėjų.
Po nuotrauka ji paliko trumpą, bet labai skaudų įrašą: „Šiandien 12 metų, kai palikai mane, Mama. Labai trūksta Tavęs…“ Šie žodžiai, persmelkti ilgesio, atskleidė ne tik netekties svorį, bet ir tai, kad laikas ne visada sugeba užgydyti giliausias žaizdas.
Kaip vėliau buvo atskleista, būtent birželio 26-oji Jolantai Naruševičiūtei kasmet tampa ypatingai jautria diena – tai jos mamos Natalijos mirties metinės. Ši data jai primena ne tik netektį, bet ir visą gyvenimo etapą, kuris negrįžtamai pasikeitė.
Kalbėdama apie panašumą su mama, atlikėja buvo atvira ir šiek tiek šypsodamasi pripažino, kad šeimos bruožai perduodami labai stipriai. Ji minėjo, kad dažnai sulaukia žinučių iš sekėjų, kurie stebisi, kiek daug bendrų bruožų turi trys kartos – mama, pati Jolanta ir jos dukra. Šis panašumas jai tampa tarsi gyvas ryšys su praeitimi, kurio neįmanoma nutraukti.
Jolanta taip pat atskleidė ir daugiau asmeninės istorijos detalių apie savo mamą Nataliją – ji kilusi iš Veliuonos krašto. Nors vardas skamba rusiškai, pati Natalija, kaip pabrėžė atlikėja, net nemokėjo kalbėti rusiškai, o tai dar labiau išryškina jos gyvenimo istorijos savitumą ir lietuvišką šaknų kontekstą.
Ši istorija, nors ir paprasta savo forma, Jolantos sekėjams tapo dar vienu priminimu, kaip stipriai praeitis gali gyventi dabartyje. Viena nuotrauka, keli žodžiai ir dvylika metų trukęs ilgesys susijungė į vieną tylų, bet labai stiprų emocinį pasakojimą, kuris socialiniuose tinkluose neliko nepastebėtas.
