Žinoma vizažo meistrė, dainininkė ir verslininkė Oksana Pikul šiandien spinduliuoja ramybe ir pasitikėjimu savimi, tačiau mažai kas žino, kokias dramas jai teko išgyventi prie vairo. Nors daugelis nustemba išgirdę, kad ši trapi moteris kelyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje, jos vairavimo stažas siekia net 24 metus. Tačiau kelias iki dabartinio užtikrintumo buvo aplietas ne tik prakaitu, bet ir didžiule baime, kurią vainikavo vienas kraupiausių gyvenimo įvykių.
Oksana atvirai prisipažįsta, kad vairuotojo pažymėjimą ji įgijo vos sulaukusi pilnametystės – aštuoniolikos metų. Teorijos egzaminas jai pasidavė iš pirmo karto, tačiau praktinis vairavimas tapo tikru iššūkiu, kurį įveikti pavyko tik per antrąjį bandymą. Tuometinė įtampa buvo tokia stipri, kad jauna moteris jautė fizinius pokyčius. Oksana prisimena, kad pirmieji kilometrai gatvėse jai kėlė tokį didelį stresą, jog ji tiesiog akyse pradėjo kristi svoris. Kiekvienas manevras kėlė drebulį, o norėdama geriau jausti automobilį, ji net negalėjo vairuoti avėdama batų – šis pojūtis jai atrodė pernelyg trukdantis ir klaidinantis.
Tačiau didžiausias gyvenimo išbandymas Oksanos laukė tada, kai ji po širdimi nešiojo savo sūnų Dominyką. Tai buvo akimirka, kurią verslininkė iki šiol prisimena su šiurpu kūne. Nėštumo metu ji pateko į rimtą avariją, kurios garsas ir jėga vis dar aidi jos atmintyje. Smūgis buvo itin stiprus, o netikėtai išsiskleidusios oro pagalvės sukėlė tikrą siaubą – Oksanai tuo metu atrodė, kad automobilis tiesiog sprogs. Didžiausia baimė, žinoma, buvo dėl dar negimusio kūdikio gyvybės. Nors tiesioginės medikų pagalbos įvykio vietoje neprireikė, moteris nedelsdama skubėjo tikrintis sveikatos, o šis įvykis visam laikui pakeitė jos požiūrį į saugumą kelyje.
Šiandien Oksana Pikul sėdi prie prabangaus „Mercedes-Benz“ vairo, tačiau niekada nepamiršta savo pirmosios meilės automobiliams – legendinės „Toyota Celica“. Per ilgus metus ji suprato, kad prabanga ar populiarumas jai nėra pirmoje vietoje. Svarbiausia – saugumas, stabilumas greitkelyje ir komfortas šeimai. Būtent kokybiškas automobilis tą lemtingą dieną per avariją padėjo išvengti skaudesnių pasekmių.
Nors didmiesčio spūstys erzina net ir tokią ramią vairuotoją, Oksana išmoko mėgautis laiku automobilyje. Ji save apibūdina kaip itin mandagią ir kultūringą eismo dalyvę, kurios neišmuša iš vėžių net patys agresyviausi vairuotojai. Vilnius – jos gimtasis miestas, tad intensyvus judėjimas jai ne baugus, o įprastas. Visgi, po patirtų išgyvenimų ji vertina kiekvieną akimirką kelyje ir pripažįsta, kad dabar automobilis jai yra ne tik susisiekimo priemonė, bet ir tvirtovė, sauganti jos bei sūnaus gyvybes.
