Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius savo olimpinį pasirodymą Milano-Kortinos žaidynėse pavertė ne tik sporto švente, bet ir emocijų sprogimu, kurį pajuto visi žiūrovai. Ant Milano ledo jie antrą kartą pasirodė su programa pagal „Faithless“ kūrinį „God is a DJ“ ir sulaukė neįtikėtinų 121,71 balo už laisvąją programą. Pridėjus pirmadienį pasiektus 82,95 balo už privalomąją programą, bendras jų įvertinimas pasiekė 204,66 balo – aukščiausią karjeros rezultatą aukščiausio lygio varžybose.
Veidai spindėjo nuo emocijų, o žodžiai sklido natūraliai: „Palikome viską ant ledo ir buvo tiesiog neįtikėtinai smagu. Tai buvo ilgos kelionės viršūnė. Čiuožti prieš tokią publiką, matyti tiek daug Lietuvos vėliavų… Jautėmės kaip namuose. Šį vaizdą nešiosimės širdyse“, – džiaugėsi S.Ambrulevičius. „Neturiu žodžių, visos emocijos atidotos, širdys lyg iššoko. Buvo fenomenalu“, – pridūrė A.Reed.
Tai buvo jų karjeros rekordas nuo 2017 metų. Ankstesni jų aukščiausi balai už laisvąją programą siekė 122,65 Europos čempionate Kaune 2024 m., o trumposios programos rekordas šiemet Šefilde – 83,08 balo. 2024 m. Europos čempionate Kaune pasiektas bendrų balų rekordas – 203,37, suteikęs šeštąją vietą tarp 20 finalo porų.
Po pirmadienio trumposios programos A.Reed ir S.Ambrulevičius, buvę septinti tarp 23 porų, pakilo viena pozicija aukštyn, dalinai dėl rekordinio pasirodymo, dalinai dėl varžovų klaidos. Ketvirtą vietą užėmę britai Lilah Fear ir Lewisas Gibsonas šįkart susidūrė su nesėkme ir interviu zoną pasiekė ledinių veidų, skubėdami pro dokumentinio filmo kūrėjus.
Šis rezultatas – antras tarp visų Lietuvos žiemos olimpiečių atkūrus Nepriklausomybę, aukščiau buvo tik Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, kurie 2002 m. Solt Leik Sityje užėmė penktąją vietą. Tačiau visos akys buvo nukreiptos į 31 metų amerikietę Allison, kalbančią lietuviškai, ir 33 metų kaunietį Saulijų, kurie trečiadienį sukūrė įsimintiną pasirodymą, leido džiaugtis Lietuvos gerbėjams ir suteikė galimybę didžiuotis savo atstovais olimpinėje arenoje.
Trečiadienio vakaras Milano priemiestyje buvo nuostabus: per metro stotis garsiakalbiai nukreipė žmones link „Ledo čiuožimo arenos“, o arena švietė nuo Kanados, Suomijos ir JAV sirgalių spalvų. 11 tūkst. žiūrovų, tarp jų ir A.Reed bei S.Ambrulevičiaus artimieji, stebėjo, kaip per devynerius metus šie čiuožėjai pakilo karjeros laiptais nuo draugiškos, darbščios komandos iki Europos bronzos Kaune 2024 m. ir šeštos vietos pasaulio čempionate.
Publika plojo vis garsiau po paskutinių akordų, o Lietuvos trispalvės buvo matomos visame arenoje. Laimingi čiuožėjai puolė į trenerių glėbį, trumpam užėmė lyderių sostą, sveikino kitas poras ir laukė varžybų finalo rezultatų. Žiniasklaidos zonoje jų veidai švietė nuo laimės, nes atsirado kelių sesijų transliuotojams.
„Kaip pavyko pasiekti karjeros piką?“ – paklausė žurnalistas. „Pasiruošimas. Norėjome pasiekti piko olimpinėse žaidynėse. Sezonas buvo ilgas, bet trenerių ir mūsų pasirengimas atnešė rezultatą tada, kai to labiausiai reikėjo. Buvo daug jaudulio, adrenalino bangos, tokio dar neturėjau. Vos užgrojus muzikai, kūnas dega, emocija veda toliau“, – pasakojo S.Ambrulevičius.
„Visos detalės susijungė, supratome vienas kitą iš vieno žvilgsnio. Nebuvo reikalo kalbėtis, žinojome, kad viską turime palikti ant ledo“, – pridūrė A.Reed.
Šventė bus paprasta – susitikimas su šeima ir draugais, o paskui – Lietuvos šventės minėjimas. „Šis rezultatas – dovana Lietuvai, palikimas dailiajame čiuožime, garbė ir pasididžiavimas“, – sakė S.Ambrulevičius. Kalbėdamas apie Margarita Drobiazko ir Povilą Vanagą pridūrė: „Jie daug pakeitė Lietuvos čiuožimo istoriją. Būti tame pačiame pasiekimų rate – didelė garbė.“
Dėl antrosios žaidynių dalies po ketverių metų S.Ambrulevičius juokėsi: „Dar šių nebaigėme“. Sezonas tęsis pasaulio čempionate Prahoje kovo pabaigoje, bet po Milano pasirodymo širdys dar ilgai degs nuo pasididžiavimo ir džiaugsmo.
