Kaune įsiplieskė konfliktas, į kurį įsitraukė sodų bendrijos gyventojai, savivaldybės atstovai, bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai ir net policija. Įtampos centre – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio įsigyti žemės sklypai, už kuriuos, remiantis Registrų centro duomenimis, buvo sumokėta vos po 75 eurus už arą.
Istorija įsiplieskė sodų bendrijoje „Zuikinė“, esančioje netoli Plikakalnio tako. Spalio 13 dieną čia buvo pašalintas pakeliamasis kelio užtvaras, o lapkričio 4-ąją pradėta šalinti ir segmentinė tvora. Pastarasis veiksmas sukėlė konfliktą tarp vietos gyventojų, savivaldybės bei „Kauno švaros“ atstovų. Į įvykio vietą buvo iškviesta ir policija.
Bendrijos gyventojai pasakoja, kad teritoriją beveik šešis dešimtmečius prižiūrėjo savo lėšomis. Jų teigimu, patys tvarkė kelius, rūpinosi gatvėmis ir įrengė apsaugos priemones. Pakeliamasis užtvaras, anot jų, buvo būtinas dėl saugumo, nes anksčiau teritorija buvo nukentėjusi nuo metalo vagių.
Gyventojai tvirtina, kad vartai daugelį metų niekam netrukdė. Tačiau situacija pasikeitė, kai greta bendrijos esančius žemės sklypus įsigijo Šarūnas Matijošaitis.
Reikalavimas pašalinti užtvarą
Rugsėjo 1 dieną sodų bendrija gavo Š. Matijošaičio raštišką kreipimąsi, kuriame buvo prašoma pašalinti užtvarą, trukdantį patekti į už bendrijos teritorijos esančius jo sklypus. Taip pat buvo nurodyti planai įrengti elektros, vandens ir nuotekų tinklus.
Jau kitą dieną Kauno savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pateikė bendrijai reikalavimą pašalinti užtvarą. Spalio 13 dieną jį išmontavo ir išvežė savivaldybei pavaldžios įmonės „Kauno švara“ darbuotojai.
Vėliau dėmesio centre atsidūrė ir segmentinė tvora ties 24-uoju Plikakalnio tako sklypu. Savivaldybės atstovų teigimu, ji trukdė transporto eismui, todėl bendrijai buvo nurodyta ją pašalinti. Kadangi tvora nebuvo pašalinta, lapkričio 4 dieną į vietą atvyko „Kauno švaros“ darbuotojai. Darbai sukėlė naują konfliktą, kuriame dalyvavo ir policijos pareigūnai.
Dalis gyventojų ėmė kelti klausimą, ar savivaldybės veiksmai nėra susiję su mero sūnaus interesais. Vis dėlto tai – pačių bendrijos atstovų keliamos abejonės, o savivaldybė savo sprendimus grindžia kelio ir viešojo naudojimo teritorijos statusu.
Sklypai, į kuriuos sudėtinga patekti
Gyventojai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – net pašalinus užtvarą bei tvorą, patekti į Š. Matijošaičio įsigytus sklypus esą vis tiek sudėtinga.
Šie sklypai nepriklauso sodų bendrijos teritorijai, tačiau, gyventojų teigimu, vienintelis privažiavimas prie jų eina per bendrijos teritoriją. Jie taip pat pabrėžia, kad iki sklypų nėra suformuotos gatvės, o privažiavimo klausimas, jų manymu, turėjo būti iš anksto suderintas su bendrija.
Gyventojai teigia neprieštaraujantys statyboms, tačiau nerimauja dėl galimos žalos aplinkai ir bendrijos infrastruktūrai. Jie taip pat pasigenda tiesioginio pokalbio su Š. Matijošaičiumi ir aiškaus paaiškinimo, kaip bus užtikrintas tinkamas privažiavimas prie sklypų.
Savivaldybė: užtvaras buvo įrengtas savavališkai
Kauno miesto savivaldybės atstovai pateikė kitokią situacijos interpretaciją. Jų teigimu, pakeliamasis užtvaras ir tvora trukdė patekti į valstybinę žemę, todėl turėjo būti pašalinti.
Bendrovės „Kauno švara“ atstovė nurodė, kad pakeliamasis užtvaras buvo įrengtas savavališkai ir neteisėtai užtvėrė bendro naudojimo valstybinį kelią. Dėl nustatyto pažeidimo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis taip pat patvirtino, kad Plikakalnio takas, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Jis priminė, kad pagal Kelių įstatymą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę pašalinti savavališkai įrengtas eismo reguliavimo priemones, jeigu po raštiško įspėjimo jos per nustatytą laiką nepašalinamos.
Bendrija kreipėsi į teismą
Sodų bendrijos atstovai nesutinka su savivaldybės sprendimais ir jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Ieškiniu siekiama panaikinti dalį 2009 metų gegužės 21 dienos perdavimo–priėmimo akto, kuriuo Plikakalnio takas buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei.
Gyventojai argumentuoja, kad ši gatvė daugiau nei 50 metų buvo įrengiama ir prižiūrima sodininkų lėšomis, todėl, jų nuomone, valstybė neturėjo teisinio pagrindo perduoti turto, kuris jai nepriklausė.
Bendrija taip pat prašė panaikinti reikalavimus pašalinti užtvarą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismas jų netaikė, todėl pakeliamasis užtvaras buvo išardytas. Teisminis ginčas vis dar tęsiasi.
Žemė įsigyta po 75 eurus už arą
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir pati žemės sklypų įsigijimo istorija. Registrų centro duomenimis, Šarūnui Matijošaičiui ir jo žmonai priklauso trys sklypai Plikakalnio take, kurių bendras plotas siekia 18,3 aro.
Šią žemę Kauno mero sūnus įsigijo 2017 metų pabaigoje iš savo tėvo kaimynės – senyvo amžiaus moters. Ji kartu su broliu ir seserimi per nuosavybės teisių atkūrimo procesus buvo įgijusi teisę į didelius žemės plotus įvairiose vietovėse, tarp jų – Vičiūnuose, Molėtuose, Ignalinoje ir Plikakalnio take.
Už Plikakalnio take esantį sklypą buvo sumokėta kiek mažiau nei 1,4 tūkst. eurų, arba maždaug po 75 eurus už arą. Vėliau teritorija buvo padalyta į tris sklypus, o 2026 metų rugpjūtį visiems jiems išduoti statybos leidimai.
Lapkričio 3 dieną žurnalistai kreipėsi į Kauno miesto tarybos narį Š. Matijošaitį, prašydami pakomentuoti situaciją Plikakalnio take. Iki lapkričio 9 dienos atsakymo nebuvo sulaukta.
Taigi ginčas dėl užtvaro ir tvoros tapo kur kas platesnės istorijos dalimi – susikirto gyventojų interesai, savivaldybės sprendimai, privačios nuosavybės klausimai ir būsimos statybos. O galutinį atsakymą dėl dalies ginčijamų sprendimų dar turės pateikti teismas.
