Panevėžį pirmadienį apgaubė liūdesys – į paskutinę kelionę buvo išlydėta ilgametė pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Dainora Urbonienė. Atsisveikinti su ja susirinko gausus būrys žmonių, tarp jų – buvę mokiniai, artimieji ir ją pažinoję panevėžiečiai.
94-erių Dainora buvo Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės mama. Atsisveikinimas vyko Panevėžio laidojimo namų „Grauduva“ Didžiojoje salėje. Apie laidotuves anksčiau pranešė pati dukra, pakvietusi atvykti visus, kuriems jos mama buvo brangi ir kurie norėjo pagerbti jos atminimą.
Tačiau Dainora Urbonienė buvo ne tik žinomos politikės mama. Ji pati paliko gilų pėdsaką Panevėžio švietimo ir kultūros gyvenime. Per ilgus pedagoginio darbo metus ji išugdė ne vieną mokinių kartą, o ryšį su buvusiais auklėtiniais išsaugojo net praėjus dešimtmečiams.
„Man ji buvo ir mano Mokytoja. Labai gera Mokytoja“, – apie mamą jautriai rašė Rasa Juknevičienė. Šie dukros žodžiai atskleidžia ypatingą jų ryšį – moteris jai buvo ne tik mama, bet ir žmogus, iš kurio mokėsi visą gyvenimą.
Dainoros gyvenimo istorijoje netrūko ir skaudžių išbandymų. Dar vaikystėje ją palietė 1941 metų tremtis. Šie išgyvenimai paliko neišdildomą pėdsaką jos atmintyje, o vėliau tapo knygos „Sibiras vaiko akimis“ pagrindu. Asmeniniai prisiminimai virto liudijimu, kuris pasiekė ir užsienio skaitytojus – knyga išleista anglų bei norvegų kalbomis.
Gimusi Anykščių rajone, Dainora didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį paskyrė Panevėžiui. Baigusi studijas Vilniaus universitete, kartu su vyru Eugenijumi Urbonu ji pradėjo mokytojauti Geležiuose, vėliau šeima persikėlė į Panevėžį.
Mokytoja dirbo 4-ojoje vidurinėje mokykloje, o nuo 1973 metų – 10-ojoje vidurinėje, kuri šiandien vadinama Beržų progimnazija. Ji vadovavo jauniesiems literatams, skatino mokinius domėtis poezija, kultūra ir ieškoti gilesnių prasmių literatūros kūriniuose.
Mokytojos darbas Dainorai nebuvo vien profesija – tai buvo pašaukimas, apie kurį ji svajojo dar vaikystėje. Kartu su vyru ji puoselėjo pagarbą lietuvių kalbai ir siekė perduoti šią meilę jaunajai kartai.
Už ilgametį ir reikšmingą darbą 2006 metais Dainorai ir Eugenijui Urbonams buvo skirta kalbininko Petro Būtėno premija.
Dainoros Urbonienės išėjimas paliko skaudžią tuštumą artimųjų ir buvusių mokinių širdyse. Tačiau jos gyvenimo darbai, išugdytos kartos ir užrašyti prisiminimai liks gyvi dar ilgus metus.
