Fausta Marija stojo mamos pusėn po istorijos apie rūsyje rastą: „Juk jai reikia pagalbos“

Lietuvą apskriejusi istorija apie rūsyje užrakintą šešiametę sukėlė audringas diskusijas. Į situaciją sureagavo ir žurnalistė bei nuomonės formuotoja Fausta Marija Leščiauskaitė, kuri viešai išsakė savo poziciją ir stojo ginti mergaitės mamos.

Ketvirtadienį Dembavoje, Panevėžio rajone, šilumos punkto darbuotojai užrakintoje patalpoje aptiko šešerių metų mergaitę. Vėliau paaiškėjo, kad ją ten paliko ir patalpą užrakino pati mama. Šis įvykis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o žmonių nuomonės dėl moters elgesio išsiskyrė.

Fausta Marija: reikia ne užuojautos, o pašerti pasekmėmis - Delfi šeima

 

Savo mintimis Fausta Marija pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. Ji atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją, su kuria atostogų metu susiduria dirbantys tėvai, ypač tie, kurie vaikus augina vieni. Pasak jos, ne kiekviena šeima gali sau leisti pasiimti laisvadienių, pasamdyti auklę ar rasti artimųjų, galinčių pasirūpinti vaikais.

Komentuodama konkretų atvejį, moteris pabrėžė, kad tokio sprendimo pati tikriausiai nebūtų pasirinkusi, tačiau ragino nepamiršti aplinkybių. Jos teigimu, mergaitė nebuvo išsigandusi ar palikta be jokios priežiūros, o mama buvo netoliese ir galėjo ją aplankyti. Fausta Marija svarstė, kad užrakintos durys galėjo būti pasirinktos siekiant apsaugoti vaiką nuo pašalinių asmenų.

Lietuvą apskriejus rūsyje užrakintos 6-metės istorijai – Fausta Marija  stojo ginti mamos: „Juk akivaizdu“ | Žmonės.lt

 

Nuomonės formuotoja taip pat suabejojo, ar šeimai šiuo metu labiausiai reikia auklėjimo pamokymų. Jos manymu, mamai gali būti reikalinga praktinė pagalba – papildomos rankos, finansinė parama ar galimybė saugiai pasirūpinti vaiku darbo metu. Ji pabrėžė, kad sudėtingomis aplinkybėmis gyvenantiems tėvams svarbu ne tik priminti pareigas, bet ir suteikti realią pagalbą.

Po Faustos Marijos įrašu netruko pasirodyti palaikančių komentarų. Kai kurie žmonės dalijosi savo vaikystės prisiminimais, kiti kalbėjo apie vienišų tėvų kasdienius sunkumus ir būtinybę ieškoti sprendimų, kurie padėtų šeimoms, o ne dar labiau apsunkintų jų padėtį.