Balyje įsikūręs aktorius Leonardas Pobedonoscevas sulaukė ypatingos žinios iš Lietuvos, kuri priminė, kaip stipriai galima ilgėtis namų net gyvenant šiltame ir saulėtame krašte. Rudenį Balyje, kai aplink netrūksta šilumos ir saulės, Lietuvos tamsa, lietus bei šaltis atrodo tolimi. Tačiau artėjant Kalėdoms viskas pasikeičia – šventės aktoriui neatsiejamos nuo namų, šeimos ir artimųjų.
Ypač jautriai Leonardą paveikė filmo „Kalėdų nelaukiant“ kūrėjų atsiųstas anonsas. Jį pamatęs aktorius prisipažino pajutęs stiprų ilgesį Lietuvai. Nors šiuo metu jis gyvena Balyje su žmona Ieva, Kalėdas įsivaizduoja tik namuose, apsuptas savo šeimos.
Filmas, palietęs asmeninius jausmus
Režisieriaus Tado Vidmanto komedija „Kalėdų nelaukiant“ pasakoja apie šeimą, senas nuoskaudas, ilgesį, meilę ir galimybę iš naujo pažvelgti į praeitį. Filme Leonardas įkūnija Vilių – radijo laidų vedėją, kurio gyvenimą prieš Kalėdas sukrečia netikėta žinia apie sugrįžtančius tėvus.
Vaikystėje Vilius buvo paliktas augti su močiute, o jo tėvai išvyko į Ameriką. Užaugęs jis sukūrė savo šeimą, tačiau praeities žaizdos niekur nedingo. Žinia apie tėvų sugrįžimą pažadina senus jausmus ir priverčia jį susidurti su tuo, ko ilgą laiką stengėsi vengti.
Leonardas neslepia, kad šis vaidmuo jam artimas dėl savo emocinio sudėtingumo. Jis mano, kad vaikystėje patirtas tėvų meilės trūkumas gali lydėti žmogų ir suaugus, net jei iš šalies atrodo, jog gyvenimas susiklostė sėkmingai.
Vaikystės žaizdos gali išlikti ir suaugus
Aktorius pabrėžia, kad žmogus kartais pats sau įteigia, jog jo vaikystė buvo gera, nors iš tikrųjų jam galėjo trūkti šilumos, dėmesio ar artumo. Bėgant metams šis poreikis neišnyksta – norisi būti mylimam, išgirsti švelnų žodį ir jausti, kad esi svarbus.
Filmo veikėjas Vilius, pats tapęs dviejų vaikų tėvu, stengiasi suteikti savo šeimai tai, ko vaikystėje trūko jam pačiam. Jis daug meilės skiria žmonai ir vaikams, tarsi mėgindamas nutraukti skaudžių patirčių grandinę ir būti kitokiu tėvu nei tie, kurie kadaise jį paliko.
Leonardas pastebi, kad panaši tema pasikartoja ir kituose jo vaidmenyse. Filme „Aš gyvas“ jo personažą taip pat augino senelė. Tokie siužetai leidžia kalbėti apie sudėtingus šeimos ryšius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos žmonės neretai slepia net nuo pačių artimiausių.
Ar Kalėdos gali padėti susitaikyti?
Filmo režisierius Tadas Vidmantas mano, kad šventės neturėtų tapti priežastimi skubinti susitaikymo. Vien todėl, kad artėja Kalėdos, žmogus neprivalo iš karto pamiršti praeities ar atleisti tiems, kurie jį įskaudino. Tačiau jis viliasi, kad laikui bėgant pyktį gali pakeisti noras atkurti ryšį.
Filmo pavadinimas „Kalėdų nelaukiant“ sąmoningai primena kitą, įprastesnį šventinį posakį. Ši priešprieša atspindi ir pagrindinio veikėjo vidinę būseną – aplink visi ruošiasi šventėms, tačiau jis norėtų jų išvengti, nes nenori susitikti su skaudžia savo praeitimi.
Tuo metu pats Leonardas Kalėdas planuoja praleisti Lietuvoje. Jis pasakojo, kad dukra Emilija atskris iš Romos, o žmona Ieva atvyks iš Balio. Šeima susitiks su broliu ir tėčio artimaisiais, susės prie bendro stalo, daug kalbėsis, valgys ir, kaip įprasta, žiūrės kalėdinį filmą.
Nors aktoriaus mama gyvena Anglijoje ir šventes praleis ten, šeimos tradicijos išlieka svarbios. Būtent šis paprastas buvimas kartu, pasak jo pasakojimo, ir suteikia Kalėdoms tikrąją prasmę.
Filmas „Kalėdų nelaukiant“ Lietuvos kino teatruose pasirodys lapkričio 27 dieną. Tai istorija ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie tai, kaip praeitis veikia dabartį, kodėl šeimos santykiai kartais būna tokie sudėtingi ir ar įmanoma žengti žingsnį susitaikymo link net tada, kai senos nuoskaudos dar gyvos.
