Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pasidalijo itin nemalonia patirtimi – bandydamas prisijungti prie savo internetinės bankininkystės, jis pateko į sukčių pinkles ir prarado daugiau nei tūkstantį eurų. Savo istoriją vyras nusprendė paviešinti tam, kad įspėtų kitus apie pavojų, kuris gali slypėti net visiškai įprastoje situacijoje.
Eimutis pasakojo, kad vieną rytą nusprendė prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Kompiuteryje per „Google“ paiešką jis įvedė savo banko pavadinimą – „Luminor“. Atidaręs vieną iš paieškoje pateiktų rezultatų, aktorius suvedė savo prisijungimo duomenis.
Netrukus telefone pasirodė „Smart-ID“ langas, kuriame buvo prašoma įvesti PIN kodą. Eimutis jį suvedė, tačiau kompiuteryje banko puslapis vis dar neatsidarė – sistema tik rodė, kad kraunasi.
Iš pradžių vyras pamanė, kad problema gali būti dėl lėto interneto arba senesnio kompiuterio. Tačiau po kurio laiko telefone vėl pasirodė „Smart-ID“ užklausa, prašanti įvesti PIN kodą. Jis tai padarė, tačiau situacija kompiuteryje nepasikeitė.
Tas pats kartojosi dar kelis kartus. Galiausiai „Smart-ID“ lange buvo paprašyta įvesti jau PIN2 kodą. Eimutis pagalvojo, kad dėl kelių nesėkmingų prisijungimo bandymų reikia papildomai patvirtinti prieigą, todėl ir šį kartą įvedė kodą.
Tik tuomet jis suprato, kad kažkas negerai.
Telefone pasirodė „Smart-ID“ patvirtinimo langas su konkrečia pinigų suma, kurią kažkas bandė pervesti iš jo banko sąskaitos. Eimutis mokėjimą iš karto atmetė. Tačiau užklausa netrukus pasirodė dar kartą, o vėliau – ir dar kelis kartus. Vyras kiekvieną kartą ją atmetė.
Tuo metu „Luminor“ interneto puslapis kompiuteryje vis dar neatsidarė.
Eimutis nusprendė išjungti kompiuterį ir „Smart-ID“ langą, o vėliau pabandė prie banko prisijungti dar kartą. Tuomet jis pamatė, kad jo sąskaitoje buvo rezervuota 1333 eurų suma.
Tapo aišku, kad jis susidūrė su sukčių ataka.
Aktorius nedelsdamas pradėjo skambinti į banką ir „Smart-ID“ klientų aptarnavimo tarnybą. Vis dėlto abiem atvejais teko laukti maždaug dešimt minučių, kol pavyko susisiekti su darbuotojais. Per tą laiką iš rezervuotos sumos jau buvo atliktas pavedimas neaiškiai kelionių agentūrai.
Ši patirtis Eimučiui tapo svarbia pamoka. Jis nusprendė apie ją papasakoti viešai, kad kiti žmonės būtų atsargesni ir neatkartotų tos pačios klaidos.
Aktorius pabrėžė, kad vien tik patikrinti, ar atidaromas banko puslapis, ne visada pakanka. Prisijungiant prie elektroninės bankininkystės taip pat būtina atidžiai perskaityti kiekvieną „Smart-ID“ pranešimą ir įsitikinti, ką konkrečiai prašoma patvirtinti.
Jeigu prisijungiant prie banko netikėtai prašoma įvesti PIN2 arba „Smart-ID“ lange rodoma konkreti pinigų suma, kurios pats vartotojas neinicijavo, tokio veiksmo patvirtinti nereikėtų. Eimučio istorija parodė, kad sukčiai gali pasinaudoti net tokia kasdieniška situacija kaip įprastas bandymas prisijungti prie interneto banko.
