Edita Mildažytė prisiminė paskutinį susitikimą su Selemonu Paltanavičiumi, kuris įvyko visai neseniai Kauno knygų mugėje. Tuo metu jų trumpas pokalbis atrodė kaip įprastas dviejų gerai pažįstamų žmonių susitikimas, tačiau po netikėtos gamtininko mirties šis prisiminimas įgavo ypatingą reikšmę.
Selemonas Paltanavičius mirė sulaukęs 70 metų. Gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas ir radijo laidų vedėjas daugelį metų buvo vienas geriausiai Lietuvos visuomenei pažįstamų žmonių, pasakojusių apie gamtą, gyvūnus ir aplinką.
Edita Mildažytė pasakojo, kad paskutinį kartą su S. Paltanavičiumi susitiko rugsėjo 18–20 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje knygų mugėje. Susitikimas buvo trumpas ir linksmas.
„Buvo toks linksmas, dar persimetėme keliais žodžiais. Aš juokavau, kad keista, jog jis su kostiumu – jis labai retai vilkdavosi kostiumą“, – prisiminė E. Mildažytė.
Dar skaudžiau šį prisiminimą daro tai, kad netrukus turėtų pasirodyti laida, kurioje pats S. Paltanavičius davė interviu Editai Mildažytei. Moteris nesitikėjo, kad šis pokalbis taps savotišku atsisveikinimu ir bus skirtas jo atminimui.
Prisiminusi bendravimą su gamtininku, E. Mildažytė pabrėžė jo išskirtinį charakterį. Pasak jos, S. Paltanavičius buvo žaismingas žmogus, kuris nemėgo bereikalingo rimtumo ar nuoskaudų. Jis dažnai prisimindavo savo gimtinę ir artimuosius bei pasakodavo apie nelengvą jų gyvenimą anuomet.
Su S. Paltanavičiumi E. Mildažytė buvo artimiau susipažinusi ir per bendras veiklas. Ji prisiminė jį kaip linksmą, taikų žmogų, kuris labai rūpinosi savo technika ir fotografija. Gamtininkui kamera ir objektyvai buvo neatsiejama jo darbo bei gyvenimo dalis.
S. Paltanavičius gimė 1956 metų sausio 14 dieną Marijampolės rajone, Užbaliuose. Biologijos studijas Vilniaus universitete jis baigė 1979 metais, o profesinį kelią pradėjo Žuvinto rezervate. Vėliau daugelį metų dirbo aplinkosaugos srityje, vadovavo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriui, rūpinosi saugomų rūšių apsauga ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
Per savo gyvenimą jis buvo įvertintas ne tik už profesinę veiklą, bet ir už ilgametį indėlį į gamtosaugą bei visuomenės švietimą. S. Paltanavičiaus pasakojimai apie gamtą daugeliui tapo neatsiejama Lietuvos televizijos ir radijo dalimi.
Jo kolegos ir bičiuliai po mirties prisimena jį kaip smalsų, energingą ir aplinkiniams dėmesingą žmogų. E. Mildažytės prisiminimas apie paskutinį jų pokalbį dar kartą priminė, kiek daug šilumos ir paprastumo buvo jo bendravime su žmonėmis.
