Katažina Zvonkuvienė atvirai prisiminė laikotarpį, kai išoriškai stengėsi rodyti, kad yra laiminga, nors viduje jautė visai ką kita. Dainininkė pasakojo, kad į koncertus vykdavo ir pati save įtikinėdavo, jog džiaugiasi gyvenimu bei myli tai, ką daro. Tačiau ilgainiui suprato, kad taip gyventi nebegali.
Šiandien Katažina apie šiuos išgyvenimus kalba kartu su kolege ir drauge Viktorija Arlauskiene, kuri tik dabar pirmą kartą viešai prabilo apie savo sūnų. Prieš kelerius metus būtent Katažinos atviras pasakojimas apie šeimos patirtį tapo priežastimi, paskatinusia Viktoriją jai parašyti.
Katažina prisiminė, kad tuomet Viktorijos žinutė ją labai nustebino. Ji nežinojo, kad kolegė taip pat augina vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą. Viktorija teigė tuo metu norėjusi Katažinai parodyti, kad ji nėra viena ir kad yra daugiau šeimų, išgyvenančių panašią patirtį.
Šiandien jųdviejų ryšys tapo gerokai artimesnis. Viktorija net vadina Katažiną savo krikštamote ir pabrėžia, kad tai žmogus, kuris suteikia stiprybės, paskatina kalbėti ir padeda lengviau išgyventi sudėtingus momentus.
Abi moterys neseniai pristatė Stano sukurtą dainą „Meilė – mano kelias“. Kūrinys joms tapo ne tik muzikiniu projektu, bet ir savotišku jų pačių gyvenimo patirčių atspindžiu. Dainos vaizdo klipe kartu su atlikėjomis pasirodė ir jų sūnūs. Katažina neslepia, kad berniukų filmavimas buvo nemenkas iššūkis, todėl galutinį rezultatą ji vertina kaip svarbų pasiekimą.
Kalbėdama apie savo sprendimą prieš kelerius metus viešai papasakoti apie sūnaus diagnozę, Katažina pripažino, kad iš pradžių ją lydėjo daugybė baimių. Jai rūpėjo ne tik visuomenės reakcija, bet ir paties vaiko ateitis – ji svarstė, kaip jis pats ateityje vertins viešumą ir tai, kad jo istorija buvo pasakojama kitiems.
Vis dėlto svarbiausias pokytis įvyko tada, kai dainininkė suprato, jog nebegali apsimesti, kad viskas gerai. Ji pasikalbėjo su vyru Deivydu Zvonku ir sulaukė jo palaikymo. Būtent šis pokalbis jai suteikė drąsos viešai prabilti ir nebeslėpti to, ką šeima išgyvena.
Katažina anksčiau yra pasakojusi ir apie kitą svarbų sprendimą – būtinybę padaryti pertrauką muzikinėje veikloje. Po koncertų maratono ji suprato, kad nors publika ją sutinka plojimais, viduje nejaučia tokio paties džiaugsmo. Atsitraukimas leido jai geriau suprasti savo jausmus, šeimos poreikius ir tai, ko pati iš tikrųjų nori.
Šiandien Katažina į savo patirtis žvelgia kitaip. Ji teigia išmokusi labiau pasitikėti savimi ir supratusi, kad kartais svarbiausia ne bandyti atitikti kitų lūkesčius, o įsiklausyti į save. Jos istorija taip pat tapo paskatinimu kitoms šeimoms atviriau kalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria augindamos vaikus, ir ieškoti tarpusavio palaikymo.
