Šios vasaros pabaigoje Aistė Laukevičiūtė ir Saimonas Stasytis susituokė ypatingoje vietoje – Pamario krašte, Kuršių marių apsuptyje. Porai vestuvės buvo ne tik svarbi gyvenimo šventė, bet ir būdas išsaugoti ryšį su kraštu, kuriame abu užaugo.
Aistė vaikystę praleido Rusnėje, todėl vanduo, laivai ir Pamario krašto tradicijos jai nuo mažens buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Būtent todėl planuodami vestuves jaunieji nusprendė nesirinkti įprastos vietos ir švęsti ten, kur jaučiasi savi.
„Kurdami savo vestuves labai klausėm savo širdžių. Mums labai svarbios mūsų šeimos ir kraštas, kuriame abu užaugom. Pamario kraštas yra magiškas, niekur kitur nenorėjome tuoktis“, – pasakojo Aistė.

Įdomu ir tai, kad oficialius dokumentus pora sutvarkė visiškai paprastai – vestuvių dienos rytą, išgėrę kavos, jie nuvyko į civilinės metrikacijos biurą ir pasirašė reikiamus dokumentus. Tačiau pagrindinei šventės ceremonijai buvo pasirinktas gerokai asmeniškesnis scenarijus.
Kadangi Aistė ir Saimonas norėjo, kad artimiausi žmonės būtų tiesiogine prasme jų santuokos dalimi, ceremoniją vedė jų tėčiai – Kęstutis Laukevičius ir Audrius Stasytis.
Šventė vyko Aistės tėvų sodyboje Rusnėje. Ši vieta šeimai ypatinga ir tuo, kad joje paprastai priimami Pamario krašto turistai. Vestuvių dekoras taip pat buvo glaudžiai susijęs su šeimos aplinka ir tuo, ką buvo galima rasti namuose.
Stalus puošė megztos ir austos staltiesėlės, kurias jaunieji rado senelių bei krikšto mamų spintose, moliniai ąsočiai ir Aistės mamos augintos vazoninės gėlės. Taip vestuvių aplinkoje susipynė šeimos istorija, senos tradicijos ir jaunavedžių asmeniniai prisiminimai.
Dar viena ypatinga dienos detalė – Aistę iki laivo atlydėjo du jos broliai Vykintas ir Domantas. Abu jie yra laivų kapitonai, todėl jaunajai jų draugija šią svarbią akimirką suteikė dar daugiau ramybės.
„Brolių apsuptyje jaučiausi itin saugiai ir ramiai“, – pasakojo Aistė, pridurdama, kad visa Laukevičių šeima yra glaudžiai susijusi su laivais ir noriai dalijasi savo žiniomis.
Iš pradžių pora buvo sumaniusi dar vieną išskirtinį dalyką – santuokos ceremoniją surengti išplaukus į Kuršių marias. Vis dėlto planus teko pakoreguoti dėl oro sąlygų. Visą dieną nerimstant stipriam vėjui, nuspręsta likti krante.
Tačiau tai nereiškė, kad laivas dingo iš vestuvių scenarijaus. Ceremonija galiausiai įvyko laive „Dreverna“, esančiame Kintų uoste. Tad vanduo ir laivai vis tiek tapo viena svarbiausių šventės dalių.
Aistė neslepia, kad senoviniai laivai jai ypatingi nuo pat vaikystės. Su jais susiję daugybė jos šeimos prisiminimų, todėl vestuvių dieną norėjosi sukurti dar vieną svarbų prisiminimą ant vandens.
Kol kas pora neturi konkrečių planų dėl medaus mėnesio, tačiau Aistė mano, kad vanduo jų gyvenime dar tikrai išliks svarbus.
Vestuvės buvo suplanuotos gana greitai. Nors pora susižadėjo dar 2023 metų gegužę, sprendimą tuoktis šią vasarą jie priėmė tik po Naujųjų metų. Maždaug per pusmetį pavyko pasiruošti visai šventei.
Aistė teigia, kad didesnių iššūkių planuojant vestuves nebuvo. Prie organizavimo daug prisidėjo draugai Laura Vagonė ir Eimantas Palubinskas, kuriems vestuvių planavimas yra kasdienybė. Vienintelis dalykas, galėjęs pakeisti šventės planus, buvo oras, tačiau galiausiai ir jis jaunavedžių nenuvylė.
Jų istorija prasidėjo dar mokykloje

Aistės ir Saimono pažintis užsimezgė dar 2014 metais Rusnės festivalyje. Tuo metu abu dar buvo moksleiviai. Vėliau jie netgi mokėsi toje pačioje gimnazijoje, tačiau tuomet jų keliai daugiausia susikirsdavo mokyklos koridoriuose.
Po kelerių metų, 2018-aisiais, pora vėl susitiko tame pačiame Rusnės festivalyje. Šį kartą jų istorija jau pasisuko kita linkme ir nuo tada jie nebesiskyrė.
Svarbi jų santykių dalis tapo ir Aistės meilė laivams. Ji pasakojo, kad jos šeima su tradicinėmis venterinėmis valtimis susijusi nuo seno. Kai Aistei buvo vos ketveri, jos tėtis Kęstutis pasistatė tradicinę venterinę valtį „Rusnietis“. Nuo tada vasaros su šeima buvo neatsiejamos nuo gyvenimo ant vandens.
Šia veikla susidomėjo ir Aistės broliai. Vyriausiasis Vykintas pasistatė savo venterinę valtį „Rusnietė“, o Domantas yra Nacionalinės ekspedicijos laivo „Vytautas Didysis“ kapitonas.
Vėliau į šį pasaulį Aistė įtraukė ir Saimoną. Nors jis turi daugiau patirties su naujesniais laivais ir buriavimu skirtingose pasaulio vietose, tradiciniai Pamario krašto laivai tapo svarbia jų bendros istorijos dalimi.
Aistė pabrėžia, kad šie laivai nėra vien pramoga – jie yra Rusnės salos istorijos dalis. Jie leidžia geriau suprasti, kaip anksčiau gyveno žmonės, kokios buvo jų tradicijos ir kaip su vandeniu susijusios istorijos perduodamos iš kartos į kartą.
Tradiciniai istoriniai laivai taip pat dalyvauja regatose. Kiekvieną vasarą prieš Jūros šventę rengiama regata „Burpilis“, kurioje susirenka senoviniai laivai ir varžosi Kuršių mariose. Vėliau Jūros šventės metu vyksta „Dangės flotilė“, pristatanti istorinius laivus ir jų istoriją.
Gyvenimas su laivais neapsiriboja vien gražiais vaizdais. Aistė pasakojo, kad per daugelį metų mariose netrūko įvairių nuotykių – teko plaukti naktimis, susidurti su stipriu vėju ir didelėmis bangomis, yra trūkę virvių, o kai kuriais atvejais teko susidurti ir su žmogaus iškritimo už borto situacijomis.
Saimonas pastaraisiais metais vis daugiau laiko praleidžia jūroje ir vandenyne. Tad jaunavedžių istorijoje vanduo, laivai ir Pamario kraštas, panašu, išliks svarbūs ir toliau.