Turinio kūrėjas Tadas Kanapeckas, geriau žinomas kaip Varkė Labdarkė, pirmą kartą taip atvirai papasakojo apie savo patirtį su nerimu ir panikos atakomis. Klaipėdos psichikos sveikatos centre vykusiame festivalyje „KALBĖK. JAUSK. GYVENK.“ jis prisiminė vieną ypač bauginančią akimirką, kai buvo įsitikinęs, kad miršta.
Rugsėjo 11-ąją vykusiame renginyje apie psichikos sveikatą susitiko gydytojai psichiatrai, šeimos gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir žmonės, norintys atvirai kalbėti apie savo patirtis. Vienu jautriausių pokalbių tapo diskusija apie tai, kada įprastas nerimas gali peraugti į paniką.
Joje dalyvavęs Tadas Kanapeckas neslėpė, kad jam pačiam teko susidurti su stipriu nerimu ir panikos priepuoliais. Jis pasakojo apie Islandijoje patirtą epizodą, kuris buvo toks intensyvus, kad tą akimirką Tadas buvo visiškai įsitikinęs – jo gyvybei gresia pavojus.
„Galvojau, kad mirštu“ – tokius jausmus jis prisiminė kalbėdamas apie vieną baisiausių savo patirčių. Pasak Tado, pirmą kartą taip atvirai apie tai pasidalinti su auditorija nebuvo lengva, tačiau jis norėjo parodyti, kad su panašiais sunkumais susiduria ne vienas žmogus.
Pokalbio metu buvo pabrėžta ir profesionalios pagalbos svarba. Tadas ragino nebijoti kreiptis į gydytojus psichiatrus bei atkreipė dėmesį į tai, kad vaistų nereikėtų vartoti savarankiškai.
Diskusijoje specialistai taip pat aiškino, kokius signalus dar prieš kritinę ribą gali siųsti kūnas ir psichika. Panikos priepuolio metu žmogus gali patirti labai stiprius fizinius simptomus – širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą ar krūtinės skausmą. Todėl ne visada lengva iš karto suprasti, ar tai panikos ataka, ar būklė, kuriai reikalinga skubi medicinos pagalba.
Festivalyje buvo kalbama ir apie perdegimą, emocinį išsekimą bei psichologiškai saugią aplinką darbe. Specialistai kėlė klausimą, ar žmogus šiandien gali paprasčiausiai pasakyti „man sunku“ ir nebijoti, kad toks prisipažinimas turės neigiamų pasekmių jo karjerai.
Tado atvirumas tapo viena iš svarbiausių festivalio pokalbio dalių. Jo istorija priminė, kad nerimas ir panikos priepuoliai gali užklupti net tada, kai aplinkiniai nemato, kas vyksta žmogaus viduje, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas.
