Kęstučio Navicko gyvenimo tempas šiandien toks intensyvus, kad net paprastam interviu rasti laiko nėra lengva. Buvęs profesionalus badmintonininkas jau puspenktų metų dirba Prancūzijos rinktinės vyriausiuoju vienetų kategorijos treneriu, todėl turnyrai, treniruočių stovyklos ir nuolatinės kelionės tapo jo kasdienybės dalimi.
42-ejų K.Navickas neslepia – Lietuvoje jis būna gana retai. Vis dėlto ryšio su gimtine nepraranda, o čia veikianti jo vardo badmintono akademija toliau plečia veiklą.
Didžiulės pastangos sporte neliko nepastebėtos. K.Navicko trenerio karjera pasiekė įspūdingų aukštumų, o jo pavardė skambėjo ir tarp ryškiausiai Europoje vertinamų badmintono specialistų.
Tačiau aukščiausio lygio sportas, pasak jo, turi ir kitą pusę. Už medalių, pergalių bei gražių akimirkų slepiasi didžiulis fizinis ir psichologinis krūvis. K.Navickas aukščiausio meistriškumo sportą apibūdina kaip brutalų ir skausmingą – rezultatų siekiantys atletai turi nuolat peržengti savo galimybių ribas.
Prancūzijos rinktinėje lietuvis dirba su aukščiausio lygio sportininkais, o jo kasdienybėje beveik nėra monotonijos. Vieną savaitę – treniruotės, kitą – turnyras visai kitoje šalyje, o netrukus vėl tenka krautis lagaminus.
Nors profesionalus sportas užima didžiulę jo gyvenimo dalį, Kęstučio pasaulis nesibaigia ties badmintono aikštele.
Šalia jo yra mylimoji Indrė. Intensyvus darbo grafikas reiškia, kad laiką kartu tenka planuoti gerokai kruopščiau nei daugeliui porų, todėl bendros akimirkos tampa dar vertingesnės.
Paryžius jų istorijoje taip pat turi ypatingą vietą. Miestas, kuris Kęstučiui pirmiausia susijęs su darbu, sportu ir Prancūzijoje kuriamu gyvenimu, gali tapti ir visai kitokio pobūdžio prisiminimų vieta, kai šalia yra mylimas žmogus.
K.Navicko istorija šiandien balansuoja tarp dviejų pasaulių – itin reiklaus profesionalaus sporto ir asmeninio gyvenimo, kuriam įtemptoje dienotvarkėje taip pat reikia rasti vietos.
Lietuvis jau daugiau nei ketverius metus yra vienas iš Prancūzijos badmintono rinktinės trenerių. Darbo specifika reiškia nuolatines keliones į turnyrus ir stovyklas, todėl gimtinėje jis pasirodo gerokai rečiau, nei norėtų.
Tačiau Lietuva iš jo gyvenimo niekur nedingo. Čia veikia Kęstučio Navicko badmintono akademija, kurios veiklą jis seka net gyvendamas ir dirbdamas Prancūzijoje.
Buvusio olimpiečio kelias nuo profesionalaus žaidėjo iki tarptautiniu mastu vertinamo trenerio nebuvo trumpas. Dabar jo patirtis perduodama sportininkams, kurie patys siekia aukščiausių rezultatų.
O kartu su profesiniais pasiekimais Kęstutis vis daugiau leidžia pažvelgti ir į kitą savo gyvenimo pusę – santykius su Indre ir akimirkas, kurioms kartais tenka ieškoti vietos tarp skrydžių, treniruočių bei varžybų.
Galbūt todėl net paprastas pasimatymas Paryžiuje tokiame gyvenimo ritme įgauna visai kitokią vertę.
