Interjero dizainerė ir studijos „OG“ įkūrėja Oksana Vasikonė savo gyvenime vienu metu talpina daugybę skirtingų vaidmenų – ji yra mama, žmona, močiutė, verslininkė ir aktyvi socialinių tinklų kūrėja. Tačiau už energingų kasdienybės akimirkų slypi ir itin sunkus šeimos išbandymas: jos vyras Andrius jau daugiau nei trejus metus kovoja su ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžiu.
Oksana atvirai pasakojo ne tik apie vyro ligą, bet ir apie sprendimą antrą kartą tapti mama sulaukus 42-ejų, daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią santuoką bei komentarus apie savo išvaizdą, kurie netgi persikėlė į „Discord“ platformą.
Interjero dizainas Oksanai jau seniai nėra tik profesija. Ji pasakojo, kad apie darbą galvoja praktiškai visur – biure, namuose ar net keliaudama. Neseniai ji skrido į Italiją rinkti plytelių klientams ir pripažino, kad geriausias darbas jai yra toks, kurio pati darbu beveik nelaiko.
Tačiau jos aktyvumas socialiniuose tinkluose prasidėjo visai ne nuo noro tapti žinoma.
Lūžis įvyko ligoninės koridoriuose, kai jos vyras susidūrė su onkologine liga.
Oksana prisiminė stebėjusi aplink esančius žmones ir pagalvojusi, kiek daug šeimų tokiu metu jaučiasi visiškai vienos, neturi pakankamai informacijos ir nežino, su kuo pasikalbėti. Būtent tada ji nusprendė pradėti dalytis savo šeimos patirtimi.
Jos tikslas, kaip pati pabrėžia, nebuvo sekėjų skaičius ar socialinių tinklų algoritmai.
Ji norėjo, kad bent viena moteris, sėdinti ligoninėje šalia sergančio vyro, perskaičiusi jos žodžius pasijustų mažiau vieniša.
Kartu atsirado ir kita jai artima tema – motinystė po keturiasdešimties.
Oksana antrąją dukrą Kateriną pagimdė būdama 42-ejų. Dar neįprasčiau tai, kad tuo pačiu metu kūdikio laukėsi ir jos vyresnioji dukra Evelina.
Aplinkinių reakcijos buvo labai įvairios – nuo nuoširdaus džiaugsmo iki nuostabos ir nebylių, tačiau iškalbingų žvilgsnių.
Sprendimas susilaukti dar vieno vaiko nebuvo spontaniškas.
Oksana pasakojo, kad sulaukusi maždaug 42-ejų pati pradėjo kelti klausimus apie tai, ar gyvena taip, kaip norėjo. Šeima nusprendė ne bėgti nuo atsiradusio vidinio nerimo, bet priešingai – pradėti naują etapą, statyti namą ir susilaukti vaiko.
Prieš priimdama galutinį sprendimą ji netgi kalbėjosi su penkiasdešimtmetėmis draugėmis ir klausė, ko jos labiausiai gailisi nepadariusios keturiasdešimties.
Oksanos teigimu, didžioji dauguma atsakė panašiai – jos būtų norėjusios dar vieno vaiko ir brandžios motinystės patirties. Tai tapo dar vienu impulsu jos sprendimui.
Pats nėštumas, anot Oksanos, praėjo sklandžiai.
Daug sunkiau buvo atlaikyti aplinkinių nuomones apie tai, kokiame amžiuje moteris „turėtų“ gimdyti ir kas visuomenėje laikoma normalu.
Katerina gimė sveika ir stipri.
Oksana neslepia, kad antroji motinystė visiškai skiriasi nuo pirmosios.
Kai gimė Evelina, jai pačiai tebuvo 18 metų. Ji jautėsi tarsi augtų kartu su savo dukra – vienu metu mokėsi būti ir suaugusia moterimi, ir mama.
Su Katerina viskas kitaip.
Dabar ji jaučiasi daug ramesnė, mažiau skuba ir labiau mėgaujasi pačia akimirka. Jos nuomone, ir jauna, ir brandi motinystė turi savo grožį.
Didelė Oksanos gyvenimo atrama yra ir jos santuoka.
Su Andriumi ji kartu jau 32 metus. Paklausta, kaip tokį ilgą laiką pavyko išlaikyti santykius, moteris nepateikė jokios stebuklingos formulės.
Svarbiausiu dalyku ji vadina draugystę.
Pasak jos, romantika ir aistra per ilgus metus gali keistis, atsirasti ir išblėsti, tačiau draugystė išlieka. Per daugiau nei tris dešimtmečius buvo ir momentų, kai jų keliai galėjo išsiskirti, tačiau abu kiekvieną kartą pasirinko likti kartu.
Šiandien jų ryšį išbando viena sunkiausių gyvenimo situacijų.
Prieš daugiau nei trejus metus šeima sužinojo, kad Andriui diagnozuotas ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys.
Vyras praėjo ilgą ir varginantį gydymo kelią, tačiau Oksana neslepia, kad dabartinės žinios nėra lengvos.
Ji atskleidė, jog liga sugrįžo su metastazėmis ir atsirado naujas židinys skrandyje.
Tačiau šeima priėmė sprendimą neleisti ligai tapti visu jų gyvenimu.
Jie ir toliau keliauja, kuria planus ir stengiasi gyventi dabar, o ne laukti dienos, kai viskas taps lengviau.
Oksana pabrėžia, kad liga gali būti jų gyvenimo dalis, tačiau ji neturi tapti visu gyvenimu.
Kad Andriui šiame kelyje nereikėtų būti vienam, Oksana stengiasi gyvenimo būdo pokyčius priimti kartu su juo.
Ji pasakojo, kad drauge laikosi naujos rutinos, keičia mitybą ir net kartu pratinasi prie šaltų dušų. Iš namų ji pašalino produktus, kurių vyras vengia.
Dažniausiai Oksana stengiasi laikytis tvirtai.
Vis dėlto kartais pakanka visiškai nekalto klausimo iš gatvėje sutikto žmogaus, ar ji gerai išsimiegojo, kad susikaupusios emocijos prasiveržtų ašaromis.
Tokiais momentais, kaip pati pripažino, ji supranta, kiek daug iš tikrųjų nešiojasi savyje.
Vidinės ramybės ji ieško ir literatūroje.
Oksanos namų bibliotekoje svarbią vietą užima saviugdos bei ezoterinės knygos, padedančios ieškoti atsakymų apie gyvenimo prasmę, kančią ir tai, kaip išlikti ramiai, kai aplinkui viskas atrodo griūvantis.
Šeimos gyvenime yra ir daug šviesių akimirkų.
Oksanos vyresnioji dukra Evelina 2022 metais ištekėjo už grupės „Žemaitukai“ nario Ovidijaus Petrausko.
Oksana apie žentą kalba itin šiltai. Jos teigimu, Ovidijus nuo pat pirmos dienos tapo ne svečiu ar tiesiog dukros mylimuoju, o tikra šeimos dalimi.
O štai socialiniuose tinkluose Oksanai tenka susidurti ir su visai kitokia žmonių puse.
Pastaruoju metu „Discord“ platformoje kai kuriems komentatoriams užkliuvo net jos akys.
Tačiau pati dizainerė į tai žiūri daug ramiau, nei galėtų pasirodyti.
Ji pripažino, kad kažkam jos akys iš tiesų gali nepatikti – juk skonis skirtingas. Tačiau kur kas svarbesniu klausimu Oksana laiko tai, kad suaugę žmonės viešai aptarinėja ir vertina kitų išvaizdą, o tokį elgesį vėliau gali perimti jų vaikai.
Todėl komentarai apie jos akis jai tapo ne asmenine drama, o proga priminti paprastą dalyką – žmonės yra skirtingi ir būtent dėl to pasaulis nėra nuobodus.
Oksanos gyvenime šiandien vienu metu telpa ir brandžios motinystės džiaugsmas, ir tris dešimtmečius trunkanti meilė, ir didžiulis nerimas dėl sergančio vyro.
Tačiau net sunkiausiu metu šeima stengiasi laikytis vienos minties – gyvenimo negalima atidėti vėlesniam laikui.
