Skaiva Jasevičiūtė pasidalijo istorija, kurią jai parašė viena moteris jų su Gintu kuriamos tinklalaidės temai apie kvailystes, kurias žmonės yra padarę dėl meilės. Tačiau šis pasakojimas pasirodė gerokai rimtesnis. Jo autorė savo patirtį apibūdino skaudžiais žodžiais – dėl meilės ji esą prarado save.
Moteris, pavadinta Deimante, norėjo, kad jos istorija būtų paviešinta. Ji tikėjosi, kad asmeninė patirtis galbūt taps perspėjimu kitoms moterims.
Viskas prasidėjo itin romantiškai.
Deimantė su Juliumi susipažino per pažinčių programėlę „Tinder“. Kelias savaites jiedu susirašinėjo, o vėliau nusprendė susitikti gyvai.
Trauka, anot moters, atsirado iš karto.
Julius jai atrodė kone idealus – patrauklus, romantiškas, dosnus, turintis gerą humoro jausmą ir mokantis išklausyti. Santykių pradžioje Deimantė beveik nematė ženklų, kurie būtų vertę sunerimti.
Vis dėlto viena aplinkybė buvo svarbi.
Julius anksčiau buvo vedęs, o pirmoji jo žmona, kaip pasakojo Deimantė, jį paliko įsimylėjusi kitą vyrą. Moteris dėl tokios jo patirties vyrą užjautė ir pati ne kartą pabrėžė, kad neištikimybės nepateisina.
Santykiai sparčiai rimtėjo.
Po maždaug pusmečio pora nusprendė apsigyventi kartu ir išsinuomojo bendrą būstą. Pirmieji bendro gyvenimo mėnesiai Deimantei atrodė kupini meilės bei romantikos.
Ji jautėsi stipriai įsimylėjusi ir tikėjo radusi rūpestingą žmogų, su kuriuo galės kurti ateitį.
Tačiau maždaug po aštuonių mėnesių, pasak jos pasakojimo, santykių dinamika pradėjo keistis. Būtent nuo šios vietos istorija, kuri pradžioje priminė romantišką pažinties pasaką, įgauna visai kitą atspalvį.
Skaiva šia istorija pasidalijo ne vien dėl jos neįprastų detalių. Svarbiausia buvo pačios moters mintis, kad santykiuose ji ilgainiui jautėsi praradusi save.
Jos patirtis kartu primena, kad santykių pradžioje stiprus susižavėjimas gali užgožti dalykus, kurių reikšmę žmogus supranta tik gerokai vėliau.
Būtent todėl Deimantė norėjo, kad jos pasakojimą išgirstų ir kitos moterys.
