Grupės „FC Baseball“ lyderis Tautvydas Gaudėšius šią vasarą gyvena kiek kitaip nei anksčiau. Užuot didžiąją dalį laiko praleidęs studijoje ir kūręs naują muziką, atlikėjas pasirinko koncertus, keliones po Lietuvą ir gyvą ryšį su publika.
Pasak Tautvydo, per penkerius metus „FC Baseball“ jau sukaupė pakankamai stiprų repertuarą, todėl dabar muzikantai gali tiesiog mėgautis tuo, ką yra sukūrę. Grupė koncertuoja tiek visu sąstatu, tiek mažesne sudėtimi, o pats atlikėjas tikina šią vasarą scenoje besijaučiantis itin gerai.
Tačiau vienas gautas pasiūlymas buvo kiek netikėtas.
„FC Baseball“ pirmą kartą buvo pakviesta pasirodyti Anykščiuose vykstančiame kultūros festivalyje „Purpurinis vakaras“. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad toks renginys nėra įprasta grupės erdvė, tačiau Tautvydas ilgai nesvarstė.
Atlikėjas pabrėžia, kad „FC Baseball“ pirmiausia yra dainų grupė. Jo nuomone, jų kūrinius gali dainuoti bet kas – net vakarėlio metu atsistojęs ant kėdės.
Būtent todėl akustinis ir paprastesnis formatas muzikantams pasirodė labai tinkamas. Šįkart scenoje nėra reikalingi didžiuliai triukai ar sudėtingi sprendimai – svarbiausi tampa patys žmonės, instrumentai ir dainos.
Tautvydo požiūris į gyvus pasirodymus per metus taip pat pasikeitė.
Jis suprato, kad kartą išleista daina tam tikra prasme jau nebepriklauso vien jos autoriui. Kai kurie kūriniai taip stipriai įstringa klausytojų širdyse, kad jų neišgirdusi publika gali likti nusivylusi.
Tačiau atlikėjui svarbu nepamiršti ir savęs. Jis nori scenoje atlikti muziką, kuri tuo metu jam pačiam atrodo tikra ir artima. Todėl kiekviename koncerte tenka ieškoti pusiausvyros tarp publikos lūkesčių ir dabartinio kūrybinio etapo.
Tautvydas atvirai kalba ir apie festivalių scenas. Jo pirmasis festivalis, kuriame pasirodė kaip atlikėjas, buvo „Galapagai“, kai jis dar vadinosi „Junior A“.
Tokios scenos, pasak muzikanto, turi savo charakterį.
Jis jas palygino su gyvūnu, kurį atlikėjas turi prisijaukinti. Festivalio publika dažnai ateina ne dėl vieno konkretaus atlikėjo, todėl užmegzti ryšį su ja gali būti visiškai kitokia užduotis nei savo koncerte.
Bėgant metams festivaliai jam tapo ir vieta, kur galima susitikti su kolegomis. Lietuvos muzikos pasaulis nėra toks didelis, todėl užkulisiuose dažnai sutinkami pažįstami žmonės, galima išgirsti jų naujausius darbus ir pamatyti, kaip keičiasi jų kūryba.
Vis dėlto laisvalaikiu didžiulių renginių Tautvydas pats dažniausiai vengia. Jei festivalyje jam nereikia koncertuoti, ten jį galima sutikti retai.
Kur tuomet jis pabėga nuo žmonių ir triukšmo?
Viena svarbiausių vietų – jo namai už miesto. Ten Tautvydą supa gamta ir ramybė. Grįžęs po koncertų jis mėgsta tiesiog išsitiesti hamake ir klausytis paukščių.
Kitas jo pamėgtas pabėgimas – Ryga.
Latvijos sostinę muzikantas atrado maždaug prieš ketverius metus ir dabar kartais su draugais ten vyksta į operą ar baletą. Tautvydas net juokauja, kad Ryga primena Vilnių „kitoje dimensijoje“ – daug kas atrodo pažįstama, tačiau kartu yra visiškai kitaip.
Šią vasarą pasikeitė ir paties atlikėjo prioritetai. Anksčiau šiltasis sezonas jam dažnai reikšdavo nesibaigiantį ratą tarp koncertų, repeticijų ir filmavimų.
Dabar jis nori daugiau gyventi, keliauti, susitikti su žmonėmis ir kaupti naujas patirtis.
Tautvydas jaučia, kad jo viduje bręsta pokyčiai. Vasarą jis nori juos išgyventi ir suprasti, o rudenį – grįžti į studiją ir visa tai paversti nauja muzika.
Ir nors vasaros pabaigos jis dar neskuba skelbti, po daugybės nuotykių, vakarėlių ir aušrų atlikėjas prisipažįsta jau kartais pagalvojantis apie rudenį – laiką, kai vėl galės susikaupti ir grįžti prie to, ką, jo paties manymu, moka geriausiai: žaisti garsais ir žodžiais.
