Jos balsą Lietuvoje atpažįsta kelios kartos. „Kregždutės“, „Viešpaties lelija“, „Dobilo širdy“ – Gintarės Jautakaitės atliekamos dainos tapo lietuviškos muzikos istorijos dalimi. Tačiau už šio krištolinio balso ir didžiulės sėkmės slypi gyvenimo posūkis, kuris anuomet galėjo nustebinti ne vieną jos gerbėją.
1982 metais Gintarė paliko Sovietų Sąjungą ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai buvo ne paprastas persikraustymas, o milžiniškas gyvenimo pokytis.
Pati atlikėja prisimena, kad atsidūrusi Amerikoje jautėsi tarsi patekusi į visiškai kitą planetą.
Nauja šalis pakeitė ne tik jos kasdienius įpročius, bet ir charakterį. Gintarė pasakoja išmokusi nevėluoti, būti atviresnė ir prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo ritmo. Jos supratimu, Amerikoje nebuvo įmanoma gyventi „puse kojos“ – norint pritapti reikėjo tapti visaverte tenykščio gyvenimo dalimi.
Didelę reikšmę pirmiesiems jos metams JAV turėjo ir pirmasis vyras Thomas.
Per jį Gintarė pateko į išsilavinusių Niujorko žmonių aplinką. Thomaso tėvai buvo dėstytojai ir rašytojai, o pati atlikėja prisimena buvusi sužavėta vyro galantiškumu, atvirumu bei nuolatiniu palaikymu.
Pirmąjį gyvenimo Amerikoje dešimtmetį ji prisimena kaip itin laimingą laikotarpį.
Tačiau Gintarės istorija prasidėjo gerokai anksčiau.
Jos ryšys su muzika užsimezgė dar vaikystėje. Kūrybinės karjeros pradžią atlikėja skaičiuoja maždaug nuo vienuolikos metų, kai pati pradėjo kurti muziką ir tekstus.
Ir tai, ko gero, nebuvo atsitiktinumas.
Muzika jos šeimoje buvo praktiškai visur.
Gintarės tėvai visą gyvenimą mokė dirigavimo ir muzikos, o jų mokinių buvo pilnas Kaunas. Jos sesuo Salvinija taip pat pasirinko muzikos kelią ir tapo dirigente. Net senelis mėgo skambinti Fryderyko Chopino kūrinius.
Šeimoje buvo pasakojama ir viena ypatinga istorija.
Gintarės tėvas prisiminė, kad jo šeimoje visi dainuodavo. Kartą pro jų namus važiavęs garsusis Kipras Petrauskas esą išgirdo šeimą dainuojant ir taip susižavėjo, kad nuvežė juos į Kauno radijo studiją įrašyti balsų.
Muzika lydėjo ir Gintarės mamą, kuri jaunystėje dalyvavo bei laimėjo ne vieną muzikinį konkursą.
Jos tėvai susipažino studijuodami Kaune. Vėliau gavo paskyrimą į Tauragę, dirbo vaikų muzikos mokykloje ir mieste įkūrė dainų bei šokių chorą-ansamblį „Jūra“.
Gimus Gintarei ir jos seseriai šeima nusprendė persikelti į Kauną, kad dukros turėtų daugiau galimybių gauti platesnį muzikinį išsilavinimą.
Praėjo dešimtmečiai, tačiau ryšys su Lietuva niekur nedingo.
Šiandien Gintarė gyvena Amerikoje, tačiau kelis kartus per metus sugrįžta į Lietuvą. Čia ją parvilioja koncertai ir šeima.
Jos tėčio jau nebėra, tačiau Lietuvoje gyvena mama, kuria rūpinasi iš Anglijos į Kauną sugrįžusi sesuo Salvinija.
Todėl už legendinių „Kregždučių“ slypi kur kas daugiau nei viena garsioji daina.
Tai istorija apie mergaitę, augusią muzikantų šeimoje, labai anksti pradėjusią kurti, tapusią vienu atpažįstamiausių Lietuvos balsų ir galiausiai 1982-aisiais pasirinkusią gyvenimą visiškai kitame pasaulyje.
Po daugybės metų Amerika tapo jos namais, tačiau Lietuva liko vieta, į kurią Gintarę Jautakaitę vis dar sugrąžina du svarbiausi dalykai – šeima ir muzika.
