Magijos teatro „DiArchy“ įkūrėja Diana Gaičiūnaitė-Dirmė su vyru, IT ir energetikos ekspertu dr. Virgilijumi Dirma, vasaros atostogoms turėjo visai kitokį planą. Tačiau penkerius metus puoselėta ramaus poilsio Liepojoje tradicija šįkart pasisuko taip, kaip sutuoktiniai tikrai nesitikėjo – vietoje kurorto malonumų jų laukė sunkios geležinės durys, karceris ir visiška tamsa.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pora pateko į rimtą bėdą. Tačiau tikroji istorija kur kas netikėtesnė.
Diana ir Virgilijus savo noru ryžosi ekstremaliai patirčiai istoriniame Karostos kalėjime. Ten jie tapo teatralizuotos ekskursijos „Už grotų“ dalyviais ir galėjo savo kailiu pajusti, kaip atrodė praėjusio amžiaus kalinio kasdienybė.
Jokių minkštų pagalvių, privatumo ar įprasto viešbučio komforto.
Sutuoktiniai pateko į storasienes patalpas, išgirdo už nugaros užsitrenkiančias geležines duris ir patyrė akliną tamsą ankštame karceryje. Tualetas ir dušas – koridoriaus gale, o pietums jų laukė sovietinį bufetą primenantis meniu: sriuba, kotletas ir kompotas.
Diana neslėpė, kad pojūčiai buvo stiprūs. Kai sunkios durys užsidaro ir žmogus lieka tamsoje, atmosfera akimirksniu pasikeičia.
Jos vyrui Virgilijui ši patirtis taip pat paliko gilų įspūdį. Jo teigimu, istoriniu ir techniniu požiūriu vieta yra išskirtinė, tačiau būnant jos viduje galima pajusti ir stiprų psichologinį spaudimą.
Tam yra priežastis.
Apie 1900 metus pastatytas Karostos kompleksas iš pradžių buvo planuojamas kaip ligoninė, tačiau tapo karinio kalinimo vieta. Per ilgą jo istoriją čia buvo laikomi skirtingų epochų kaliniai, o paskutinieji kameras paliko tik 1997 metais.
Dianai ši vieta tapo savotiška gyva istorijos kapsule.
Kaip kūrėjai jai buvo įdomu ne tik perskaityti apie praeitį ar apžiūrėti eksponatus, bet ir fiziškai pajusti aplinką, kurioje kadaise gyveno žmonės.
Tačiau išėjus iš kalėjimo jų atostogų išbandymai nesibaigė.
Liepojos oras greitai sugriovė romantišką vasaros scenarijų. Diana į lagaminą buvo įsidėjusi lengvas sukneles, skrybėlę, akinius nuo saulės ir net tris maudymosi kostiumėlius. Realybėje svarbiausiu jos atostogų drabužiu tapo ryškiai geltonas lietpaltis.
Paplūdimyje išsimaudyti pavyko vos du kartus.
Tačiau pora neleido blogam orui sugadinti kelionės. Vietoje ilgų dienų prie jūros jie rinkosi kino teatrus, muziejus, ekskursijas ir restoranus.
Būtent viename iš jų laukė dar vienas netikėtumas.
Pietaujant lauko terasoje sutuoktiniai pamatė, kaip žuvėdra žaibiškai nuskriejo virš stalų ir tiesiog iš šalia sėdėjusio vyro lėkštės pagriebė didžiulį kepsnį. Diana šią patirtį juokais pavadino susidūrimu su vietine „pajūrio mafija“.
Kelionė leido įvertinti ir kainas Latvijoje. Virgilijaus teigimu, aukšto lygio nakvynė ten gali kainuoti pastebimai mažiau nei Lietuvos pajūryje, tačiau restoranų kainos jau beveik susilygino. Pagrindinis patiekalas, jų skaičiavimu, vidutiniškai kainuoja 15–25 eurus, o vakarienė dviem – apie 60 eurų.
Nepaisant lietaus, karcerio, geležinių grotų ir net įžūlių žuvėdrų, Diana ir Virgilijus iš Liepojos išsivežė ne nusivylimą.
Priešingai – pora jau planuoja sugrįžti.
Ypač juos domina 2027-ieji, kai Liepoja taps Europos kultūros sostine. Tad atostogos, kurios prasidėjo kaip ramus pabėgimas prie Baltijos jūros ir netikėtai nuvedė už kalėjimo grotų, galiausiai tapo viena neįprasčiausių jų vasaros patirčių.
