Liepos 27-oji Vito Karoso ir Dominykos Chackelevič gyvenime tapo data, kurios jie nepamirš niekada. Į Tel Avivą, kur vyko kovinio sporto turnyras, pora vyko dėl renginio, tačiau vakaras virto viena svarbiausių jų gyvenimo akimirkų. Muay Thai čempionas Vitas Karosas mylimajai pasipiršo ten, kur jaučiasi geriausiai – ringe, apsuptas tūkstančių žiūrovų.
Šis netikėtas žingsnis nustebino ne tik pačią Dominyką, bet ir visus susirinkusius arenoje. Nors kovotojas tą vakarą pats nesivaržė, jo pasirodymas ringe tapo bene emocingiausiu viso renginio momentu.
Po sužadėtuvių Dominyka išvyko į Didžiąją Britaniją, kur vedė izraelietiškų šokių pamokas. Prisiminusi lemtingą vakarą ji neslėpė, kad piršlybų tikėjosi jau kurį laiką. Dar pačioje jų santykių pradžioje Vitas buvo užsiminęs, jog jei viskas klostysis taip, kaip jie svajoja, po dvejų metų jos pirštą papuoš sužadėtuvių žiedas. Todėl mintis apie artėjančią akimirką jai nebuvo svetima, tačiau vieta, kurioje tai įvyko, buvo visiška staigmena.
Dominyka prisipažįsta, kad visada labiau vertino ramybę ir privatumą, todėl viešos piršlybos nebuvo jos svajonė. Vis dėlto dabar ji sako nė akimirkai nesigailinti. Jai ypatingą prasmę suteikė ne tik pasirinkta vieta, bet ir pati diena, Izraelis, kuris jai labai brangus, bei daugybė žmonių, nuoširdžiai kartu išgyvenusių šią akimirką.
Pasak jos, iki tol ji niekada nesvajojo apie sužadėtuves ringe. Tačiau būtent tada suprato, kiek daug aplinkinių gali nuoširdžiai džiaugtis svetima laime. Tai tapo gražia pradžia naujam jų gyvenimo etapui.
Pats Vitas neslepia, kad iš anksto neplanavo būtent tokio scenarijaus. Mintis gimė natūraliai, kai paaiškėjo, jog abu bus pakviesti į ringą tarti padėkos žodžių. Kadangi kovinis sportas Izraelyje populiarėja ir dėl Dominykos veiklos, jam pasirodė, kad geresnio momento paprasčiausiai nebus. Be to, Dominykai ši šalis yra ypatinga ir dėl jos žydiškų šaknų, todėl sprendimas pasirodė visiškai teisingas.
Pati būsimoji nuotaka prisimena, kad tą akimirką sunkiai suvokė, kas vyksta. Ji sako jautusis taip, lyg pati ruoštųsi kovai. Emocijos buvo tokios stiprios, kad akimirkai tarsi dingo aplinkinis pasaulis. Nepaisant milžiniško jaudulio, vienas jausmas buvo visiškai aiškus – ji buvo be galo laiminga ir nė neabejojo atsakymu.
Tuo metu Vitas stengėsi kuo geriau nuslėpti savo jaudulį. Jis puikiai žinojo, kad Dominyka greitai pastebi kiekvieną jo emociją, todėl bet koks neatsargus gestas galėjo išduoti planą. Vis dėlto netikėtai viskas pakrypo kitaip, nei buvo numatyta. Renginio vedėjas laiku nepadavė žiedo, todėl kovotojui teko vietoje improvizuoti ir pratęsti kalbą. Būtent ši akimirka jam sukėlė dar didesnį stresą nei pats išėjimas į ringą. Vėliau peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis tik šyptelėjo – drebančios rankos aiškiai išdavė, kiek emocijų buvo susikaupę.
Po ceremonijos porą apsupo daugybė žmonių. Sveikinimai liejosi ne tik iš artimųjų, bet ir iš visiškai nepažįstamų žiūrovų. Vitas pasakoja sulaukęs šimtų žinučių iš izraeliečių, kuriems šeima ir santuoka yra itin svarbios vertybės. Daugelis norėjo nusifotografuoti su įsimylėjėliais, o šilta atmosfera lydėjo juos iki pat renginio pabaigos.
Didelė dalis artimųjų apie planuojamas piršlybas nieko nežinojo. Paslaptį teko saugoti iki paskutinės minutės, nes dar buvo sprendžiami sužadėtuvių žiedo klausimai. Todėl net ir artimiausi žmonės tą vakarą patyrė ne mažesnį netikėtumą nei pati Dominyka.
Ji atvirauja, kad iki pažinties su Vitu kovinis sportas jai buvo visiškai svetimas pasaulis. Iš pradžių atrodė, kad laikui bėgant stebėti mylimo žmogaus kovas bus lengviau, tačiau nutiko priešingai. Kiekviena nauja dvikova kelia vis daugiau nerimo, nes stiprėjant jausmams stiprėja ir rūpestis dėl žmogaus, kurį myli.
Vis dėlto ji visada stengiasi prisiminti vieną mintį – kad ir kas nutiktų ringe, visus išbandymus jie įveiks kartu. Būtent toks požiūris padeda ramiau išgyventi kiekvieną kovą ir tikėti, kad viskas baigsis gerai.
Poros pažinties istorija prasidėjo prieš dvejus metus. Įdomu tai, kad pirmasis impulsas atsirado po kovinio sporto renginio, į kurį Dominyką pakvietė draugė. Tą vakarą ji pirmą kartą ekrane pamatė Vitą ir pajuto, kad jis patraukė jos dėmesį.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Vėliau prasidėjo susirašinėjimas, tačiau netikėčiausia jų istorijos dalimi tapo visai ne sportas. Lemtingu tiltu tarp jų tapo izraelietiškas patiekalas šakšuka. Tuo metu Vitas viešėjo Budapešte ir pasidalijo, kad užsisakė šį patiekalą restorane. Dominyka atsakė, jog jos šeimoje šakšuka jau seniai tapusi sekmadienio tradicija. Nuo šio pokalbio jų bendravimas įgavo visai kitą pagreitį, o šiandien abu su šypsena sako, kad būtent šakšuka netikėtai sujungė jų likimus.
Nors Vitas savo laiką dalija tarp Lietuvos ir Tailando, jų santykiams tai netapo kliūtimi. Dominyka dažnai keliauja kartu, dalyvauja pasiruošimo stovyklose ir stengiasi būti šalia visais svarbiausiais momentais. Tik šiais metais jiems teko ilgesniam laikui išsiskirti, nes ji išvyko dirbti į vieną didžiausių Europos žydų stovyklų, kur moko izraelietiškų šokių.
Ji pabrėžia, kad juos sieja ne tik meilė. Abu vienas kitą laiko geriausiais draugais ir partneriais, kurie nuolat palaiko vienas kito svajones bei naujas idėjas.
Per gyvenimą Dominyka išbandė daugybę skirtingų veiklų – dirbo su specialiųjų poreikių vaikais, vedė jogos užsiėmimus, mokė įvairių šokių. Dėl šios patirties pora neretai pajuokauja, kad ji turėtų visus duomenis tapti puikia kikbokso kovotoja. Vis dėlto pati moteris neslepia, kad mieliau lieka savo srityje ir leidžia Vitui spindėti ringe, o pati ieško savų kelių.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Kalbėdamas apie ateitį Vitas jau galvoja ir apie vestuves. Jis prisipažįsta svajojantis, kad jos įvyktų tada, kai tam bus tinkamas metas. Sportininkui artimos kuklios šventės, tačiau jis puikiai supranta, jog Dominykos šeimai labai svarbios žydiškos tradicijos. Todėl neatmeta galimybės, kad vestuvės gali virsti didžiule švente su gausybe svečių ir šokių.
Ypatingą reikšmę jam turi ir datos. Kadangi sužadėtuvės įvyko 2026 metų liepos 27 dieną, jis norėtų, kad ir vestuvių data išlaikytų tą pačią simboliką – 2027 metų liepos 27-ąją.
