Belickaičių pavardė daugeliui jau seniai siejasi ne tik su talentu, bet ir su nepaprastai artimu šeimos ryšiu. Nekilnojamojo turto investicijų ir plėtros ekspertė Sigita Belickaitė-Toločkienė, televizijos laidų vedėja ir nuomonės formuotoja Dalia Belickaitė, rinkodarą universitete studijuojanti krepšininkė Ieva Belickaitė bei finansininkė ir krepšininkė Aušrinė Belickaitė-Pikūnė neslepia – seserystė joms visada buvo svarbiausia gyvenimo dalis. Pačios juokiasi, kad jų artumą teko pažinti ir antrajai pusei, kuri iš pradžių tikriausiai nesuprato, į kokią šeimą pateko.
Ši vasara Belickaitėms tapo tikru švenčių maratonu. Viena po kitos sekė svarbios šeimos progos – Dalios jubiliejus, Aušrinės vestuvės, Sigitos sūnaus krikštynos, o visai neseniai buvo paminėtas ir Aušrinės gimtadienis. Vis dėlto sesės pabrėžia, kad joms nereikia ypatingos priežasties susitikti. Net ir įtemptame kasdienybės ritme jos stengiasi rasti laiko viena kitai.
Aušrinė pripažįsta, kad dabar visoms susiderinti tapo kiek sudėtingiau nei anksčiau. Dalia ir Sigita augina mažus vaikus, todėl spontaniški susitikimai nebe tokie paprasti. Tačiau nė viena neabejoja – jų ryšys vertas visų pastangų, todėl jos sąmoningai puoselėja tradiciją kuo dažniau būti kartu.
Sigita sako, kad šeimai augant progų susitikti net padaugėjo. Dabar bendri gimtadieniai, šeimos šventės ir įvairūs minėjimai apjungia ne tik keturias seseris, bet ir jų vyrus, vaikus bei tėvus. Kai tik atsiranda galimybė, visa šeima vyksta palaikyti Aušrinės ir Ievos, kurios aktyviai žaidžia krepšinį.
Pasak Sigitos, šiandien būtent jaunesniosios seserys gyvena ypač intensyviu tempu. Jos vienu metu studijuoja, dirba ir sportuoja, todėl laisvo laiko lieka nedaug. Tuo metu pati Sigita augina vienų metų sūnų Nojų, o Dalia derina profesinę veiklą su motinyste ir rūpinasi vienų metų Mėja bei trejų metų Atėne.
Ieva neslepia, kad susitikimai su sesėmis jai tapo dar mielesni dėl mažųjų šeimos narių. Ji prisipažįsta labai mylinti vaikus ir kiekvieną progą džiaugiasi galėdama pabūti su savo dukterėčiomis ir sūnėnu. Tokios akimirkos jai suteikia ypatingų emocijų ir dar labiau sustiprina norą kuo dažniau susiburti visoms drauge.
Dalia atvirauja, kad vos tik atsiranda laisvesnė valanda, pirmiausia pagalvoja apie seseris. Eidama su dukromis į kavinę ar planuodama trumpą išvyką ji beveik visada pasiūlo prisijungti ir kuriai nors iš jų. Nors gyvenimas pasikeitė ir kiekviena turi savų rūpesčių, sesės neleidžia kasdienybei nutolinti jų viena nuo kitos.
Vis dėlto toks artimas ryšys neatsirado be audringų akimirkų. Prisiminus vaikystę, visos juokiasi, kad jų namuose netrūko nei ginčų, nei emocijų. Sigita prisimena, kad augdamos su Dalia buvo ne tik geriausios draugės, bet ir tikros varžovės. Jos viena kitai pasakodavo visas paslaptis, tačiau kartu neišvengdavo peštynių, tampymo už plaukų ir vaikiškų konfliktų.
Dalia šypsodamasi prisimena ir vieną drąsiausių paauglystės nuotykių. Abi su Sigita slapta išėjo iš namų, nes labai norėjo patekti į vieną televizijos šou. Tačiau jų planas ilgai netruko – mama netrukus jas pasivijo gatvėje. Ši istorija iki šiol išliko viena ryškiausių šeimos prisiminimų, kurią sesės prisimena su šypsena.
Šiandien Belickaitės į savo bendravimą žvelgia su dar didesniu dėkingumu. Jos pripažįsta, kad toks glaudus ryšys iš pradžių galėjo nustebinti jų mylimuosius. Pačios juokauja, kad šie turbūt pagalvojo, jog visos keturios yra šiek tiek lengvai išprotėjusios, nes nuolat nori būti kartu, dalijasi viskuo ir viena kitą palaiko bet kokioje situacijoje. Tačiau būtent toks artumas, besąlygiškas pasitikėjimas ir šeimos vienybė tapo tuo, kas Belickaites lydėjo nuo vaikystės iki šiandien.
