Televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas Edvardas Žičkus įgyvendino vieną sudėtingiausių savo gyvenimo tikslų. Viešėdamas Japonijoje jis ryžosi kopti į legendinį Fuji kalną – aukščiausią ir švenčiausią šalies viršukalnę, iškilusią net 3 776 metrų aukštyje. Įveikęs alinantį maršrutą, stingdantį šaltį, stiprų vėją ir visišką fizinį išsekimą, viršūnėje jis išskleidė Lietuvos trispalvę.
Nors daugelis Fuji įsivaizduoja kaip ramų ir įspūdingą atvirukų simbolį, tikrovė yra gerokai atšiauresnė. Šis ugnikalnis laikomas viena pavojingiausių vietų Azijoje – status šlaitas, purus vulkaninis gruntas, aštrūs lavos akmenys ir staigiai besikeičiančios oro sąlygos kasmet tampa rimtu išbandymu net patyrusiems keliautojams. Dėl nelaimių čia nuolat vykdomos gelbėjimo operacijos, o kai kurie žygiai baigiasi tragiškai.
Pasiruošimas kopimui pareikalavo kruopštaus planavimo. Leidimai patekti į maršrutą išgraibstomi labai greitai, todėl kiekviena detalė turėjo būti apgalvota iš anksto. Tačiau net ir pasirengus, gamta diktavo savo taisykles. Šią vasarą Japoniją alinantys karščiai kalne vos per kelias minutes virsdavo smarkiomis liūtimis, o sąlygos nuolat keitėsi.
Edvardas Žičkus neslepia, kad prieš kelionę girdėjo ne vieną abejonę iš artimųjų. Daugelis nesuprato, kodėl verta rizikuoti dėl tokio sudėtingo iššūkio. Vis dėlto jis buvo apsisprendęs – jei jau ryžtasi, kelio atgal nebėra.
„Japonijoje sakoma, kad išmintingas žmogus į Fuji įkopia vieną kartą gyvenime, o kvailys – du. Dabar puikiai suprantu šių žodžių prasmę. Mūsų laukė aštuonios valandos stataus kopimo iki vakaro, dar keturios valandos kylant tamsoje ir ilgas, itin varginantis nusileidimas. Staigūs slėgio pokyčiai sukėlė galvos skausmą ir pykinimą, kojos buvo nusėtos nuospaudomis, skaudėjo nugarą, o pakilus aukščiau nei 3 000 metrų prasidėjo aukščio liga – jautėsi deguonies stygius. Buvo akimirkų, kai visas kūnas tiesiog reikalavo sustoti“, – pasakoja jis.
43-ejų žurnalistas pabrėžia, kad Fuji nėra lengvas žygis ar romantiškas pasivaikščiojimas. Po įspūdingu grožiu slepiasi kalnas, kurį jis vadina tikru „miegančiu monstru“. Ši vieta ne kartą buvo pažymėta tragedijomis. 1966 metais dėl itin stiprios turbulencijos netoli Fuji sudužo keleivinis „Boeing 707“ lėktuvas, nusinešęs 124 žmonių gyvybes. Dar viena skaudi nelaimė įvyko 1972 metais, kai galinga lavina pražudė 24 alpinistus.
Pavojai neišnyko ir šiandien. Kiekvienais metais šiame kalne registruojama iki 150 gelbėjimo operacijų dėl hipotermijos, traumų ar hipoksijos. Deja, daliai žygeivių susidūrimas su šiais iššūkiais baigiasi mirtimi. Įdomu ir tai, kad pati Fuji viršūnė iki šiol teisiškai priklauso ne Japonijos valstybei, o senajai Sengen Taisha šventyklai. Istorijoje būta ir laikų, kai moterims kopti į šį kalną buvo griežtai draudžiama – toks draudimas galiojo iki XIX amžiaus pabaigos.
Nepaisydamas visų pavojų, sudėtingų oro sąlygų ir fizinio išsekimo, Edvardas Žičkus pasiekė savo tikslą. Jis viršūnę pasiekė dar tamsoje, kad galėtų savo akimis išvysti akimirką, kuri Japonijoje laikoma ypatinga – pirmuosius saulės spindulius, kylančius virš debesų jūros.
Pasak jo, būtent tada visas skausmas ir nuovargis akimirksniu pasitraukė. Stingdantis vėjas nebeturėjo jokios reikšmės, nes rankose plevėsavo Lietuvos trispalvė. Ši akimirka tapo ne tik pergale prieš vieną klastingiausių Japonijos kalnų, bet ir asmeniniu įrodymu, kad ryžtas gali nugalėti baimes, abejones ir žmogaus fizinių galimybių ribas.
