Legendinis „Gustavo enciklopedijos“ kūrėjas Audrius Rakauskas, jau daugelį metų pažįstamas milijonams žiūrovų kaip Gustavas, neseniai atšventė 61-ąjį gimtadienį. Tačiau šiandien jo gyvenimas visiškai kitoks nei tada, kai televizijos ekranuose virė nuotykiai, eksperimentai ir išskirtiniai personažo išgyvenimai. Žinomas vyras pasirinko ramesnį ritmą, gamtos apsuptį ir kasdienybę, kurioje svarbiausi dalykai – artimi žmonės, kūryba ir keturkojis draugas.
Kalbėdamas apie savo gimtadienius, Audrius pripažįsta, kad bėgant metams keičiasi ne tik skaičiai pase, bet ir požiūris į šventes. 61-asis gimtadienis jam tapo labiau priminimu apie gyvenimo kelią, o ne priežastimi rengti dideles iškilmes.
„Tai tiesiog reiškia, kad žmogus po truputį sensta. Dabar gimtadieniai nebėra tokie ypatingi, kokie buvo prieš trisdešimt metų. Paskutinį kartą tikrą šventę kėliau keturiasdešimtmečio proga. Penkiasdešimtojo jubiliejaus nebešvenčiau – atrodė, kad savo jau atšventėm“, – pasakojo Audrius.
Anksčiau jo namuose netrūkdavo draugų, juoko ir įvairių išdaigų, tačiau šiandien vyras labiau vertina tylą ir paprastus kasdienius momentus. Jo manymu, gyvenimo džiaugsmas neturėtų būti atidėtas vienai metų dienai.
„Reikia džiaugtis kiekvieną dieną ir ją praleisti kaip įmanoma gražiau, geriau, maloniau“, – sakė jis.
Dabar Audriaus dienos teka toliau nuo miesto triukšmo. Į sostinės šurmulį jis užsuka tik tada, kai tikrai reikia – dėl buities reikalų, apsipirkimo, remonto darbų ar sveikatos klausimų. Tačiau ilgesio didmiesčio tempui jis nejaučia.
Didelę vietą jo gyvenime užima keturkojis draugas – Džeko Raselo terjeras Lakis. Audrius jį vadina tikru šeimos ir net „gaujos“ nariu. Ketverių metų šuo tapo neatsiejama jo kasdienybės dalimi, o rytiniai pasivaikščiojimai – ritualu, kuris padeda ne tik palaikyti ritmą, bet ir gimti naujoms idėjoms.
„Atsikeli, dar net kavos nespėji išgert, o jis jau reikalauja: cypauja, žiūri tiesiai į akis ir tikrina, kiek kantrybės turiu“, – juokėsi Audrius.
Pasivaikščiojimai su Lakiu kūrėjui tapo savotiška kūrybine laboratorija. Vaikščiodamas gryname ore jis dėlioja mintis, planuoja būsimos laidos turinį ir ieško naujų sprendimų. Grįžęs namo jis pasirūpina augintiniu, pusryčiais, buitimi, peržiūri naujienas ir imasi darbų.
Po daugelio metų kūrybinio krūvio vienam, prie laidos kūrimo dabar prisideda ir Raimondas Paškevičius, perėmęs dalį atsakomybių. Tačiau Audriaus dienotvarkėje vis tiek netrūksta veiklos – kelių valandų darbas dažnai baigiasi dar vienu pasivaikščiojimu su Lakiu.
Nors kai kam ramus gyvenimo ritmas gali pasirodyti nuobodus, Audriui jis suteikia stabilumo. Jis prisipažįsta, kad nemėgsta vietų, kur susirenka daug žmonių, tačiau mielai užsuka į turgų – tiesiog pasidairyti, pasivaikščioti ir pajusti kasdienį gyvenimą. Kartais kartu su žmona Danguole jie aplanko jos mamą Širvintų rajone, Lapelių kaime.
Anksčiau Audriaus kieme gyveno ir dekoratyvinės vištos. Jis prisimena laiką, kai Rudaminos turguje įsigijo mažų vištyčių porelę, kurios vėliau net susilaukė viščiukų. Vis dėlto ilgainiui tokia priežiūra tapo per sudėtinga, o atsiradus Lakio charakteriui kitiems gyvūnams namuose vietos nebeliko.
Kalbėdamas apie šeimą, Audrius šiltai atsiliepia apie savo 35 metų sulaukusį sūnų. Jų santykiai paremti pagarba ir pasitikėjimu. Sūnus tėvą dažniausiai aplanko savaitgaliais, o pokalbiai tarp jų vyksta ramiai, be nereikalingo spaudimo.
Audrius džiaugiasi, kad sūnus nebijo klausti patarimo ir gali atvirai pasikalbėti apie svarbius gyvenimo sprendimus. Nors sūnus pasirinko kitokį kelią ir jo niekada ypač nedomino televizija ar tėčio kūryba, tėvas tai priima visiškai natūraliai.
Su žmona Danguole Audrius kartu praleido jau ne vieną dešimtmetį. Jis neslepia – ypatingo ilgų santykių recepto nėra. Tačiau prisipažįsta, kad žmona visada buvo stiprus šeimos pagrindas.
„Aš už žmoną esu silpnesnis. Buvau toks truputį vėjavaikis, o ji buvo rimtesnė, tvirtesnė. Ir iki šiol yra tokia, todėl padėjo taip man daug ką suprast“, – kalbėjo jis.
Šiais metais „Gustavo enciklopedija“ skaičiuoja jau 27 metus. Gustavo personažas gimė dar 1995 metais, kai Audrius pradėjo bendradarbiauti su Raimundu Paškevičiumi, sukūrusiu Profesoriaus Knislio pseudonimą. Vėliau prie komandos prisijungė Donalda Meiželytė, o po pokyčių 1999 metais Audrius liko tęsti projektą savarankiškai.
Tuomet atsirado ir „Gustavo enciklopedijos“ idėja. Audrius suprato, kad vaikams daug įdomiau bendrauti ne su paprastu vedėju, o su ryškiu personažu, turinčiu savo charakterį. Vėliau prie kūrybos prisijungė Vaidas Lekavičius, o laida iki šiol išlaikė savo išskirtinumą.
Nors laida rodoma rudenį, pasiruošimas vyksta ištisus metus. Audrius vasarą taip pat skiria darbams, kad naujas sezonas prasidėtų sklandžiai. Tačiau dirbtinio intelekto pagalbos jis kol kas nenaudoja, nes mano, kad technologijos dar negali pakeisti tokio kūrybinio proceso, kokio reikalauja jo laida.
Kūrėjas teigia, kad svarbiausia jam išlikti ištikimam savo vertybėms ir nebandyti prisitaikyti prie kiekvienos mados. Jis nori kurti taip, kaip pats jaučia.
Nepaisant to, kad Gustavas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, Audriui ne visada patinka, kai žmonės už televizijos ribų jį vadina personažo vardu. Jis prisipažįsta, kad tokiose situacijose aiškiai nubrėžia ribą.
„Ar čia Gustavas?“, – kartais paklausia žmonės. O Audrius atsako: „Viso gero. Čia toks negyvena.“
Vis dėlto apie pasitraukimą iš televizijos jis negalvoja. Kūryba jam vis dar teikia džiaugsmą, o ypač piešimas ir animacija. Nuo vaikystės mėgęs piešti komiksus, šiandien jis turi naują svajonę – išleisti komiksų knygą, kurioje būtų surinktos per daugelį metų sukurtos istorijos.
O vienas labiausiai įsimintinų Gustavo momentų – legendinis kritimas nuo kėdės – gimė visai natūraliai. Virtuvės rubrika iš pradžių buvo skirta parodyti, kaip gaminami įvairūs produktai, tačiau vėliau ragavimo scena tapo tikru laidos simboliu.
Audrius paaiškino, kad kritimas buvo tarsi perdėtas džiaugsmo išraiškos būdas. Kai patiekalas labai patinka, emocijos tampa tokios stiprios, kad Gustavas pradeda siūbuoti ir galiausiai „nebeišlaiko“ pusiausvyros.
Ši scena įsirėžė į žiūrovų atmintį ir tapo viena ryškiausių laidos detalių. Tačiau pats Audrius kasdienybėje gamina visai paprastai – namuose su žmona jie keičiasi virtuvės darbais, o ant stalo dažniausiai atsiduria įprasti, nesudėtingi patiekalai.
Kaip pats sako, televizijoje gali gimti stebuklingi skoniai ir personažų istorijos, tačiau tikras gyvenimas dažniausiai slypi paprastuose kasdieniuose dalykuose.
