UTMA kovų turnyrai Lietuvoje jau seniai peržengė įprasto sporto renginio ribas. Po kiekvieno pasirodymo socialiniuose tinkluose kyla diskusijos, netyla komentarai, o kai kurios istorijos sulaukia dėmesio net ilgai po to, kai ringe nuaidi paskutinis gongas. Apie tai, kas vyksta užkulisiuose ir kodėl turnyrus nuolat lydi skandalai, prabilo žurnalistas bei UTMA bendraturtis Ignas Grinevičius.
Lrytas laidoje „JOKIŲ FILTRŲ su Saugirdu Vaitulioniu“ jis pasakojo apie organizacijos darbą, žiūrovų reakcijas ir didžiausią pastarųjų turnyrų dėmesį prikausčiusią istoriją – Oksanos Pikul ir kovotojo Dominyko Dirksčio dramą.
Šių dviejų žinomų žmonių istorija sulaukė milžiniško susidomėjimo. Buvo planuota, kad jų vestuvės įvyks UTMA turnyro metu, tačiau šis planas taip ir nebuvo įgyvendintas. Nors jų santykiai nutrūko, viešos diskusijos apie šią istoriją nesibaigė.
I. Grinevičius pripažino, kad tokios istorijos neišvengiamai pritraukia dėmesį, tačiau pabrėžė, jog organizacijos veiklos nereikėtų painioti su visomis viešojoje erdvėje kuriamomis versijomis. Jo teigimu, UTMA renginiuose netrūksta tikrų, iš anksto nenumatomų emocijų, o ne viskas, ką žiūrovai mato ar įtaria, yra suplanuota iš anksto.
Pastaruoju metu daug diskusijų kilo ir dėl kalbų, kad kovos esą gali būti surežisuotos. Ignas tokias prielaidas atmetė ir paaiškino, kad sportinė renginių dalis nėra iš anksto surežisuojama. Pasak jo, kovų rezultatus nustato teisėjai, o organizatoriai jų nekoreguoja.
Jis taip pat pabrėžė, kad sporto renginiuose netikėtumai yra neišvengiami. Organizatoriai gali iš anksto paruošti scenos elementus, apšvietimą, kameras ir transliaciją, tačiau negali suplanuoti kiekvieno kovotojų veiksmo ar emocingos reakcijos.
Kalbėdamas apie Dominyko Dirksčio pareiškimą, kad jis baigia profesionalaus kovotojo karjerą, I. Grinevičius atskleidė, jog apie šį sprendimą sužinojo taip pat kaip ir visuomenė – iš socialinių tinklų. Pasak jo, organizacijos atstovai iš anksto nebuvo informuoti apie tokį žingsnį, todėl tolesnė situacijos eiga dar turėjo paaiškėti.
UTMA bendraturčio teigimu, po didelio atgarsio sulaukusių renginių natūraliai atsiranda įvairių spėlionių. Vis dėlto jis ragino nepamiršti, kad tikrovė dažnai būna paprastesnė, nei atrodo iš šalies.
Kaip manote jūs – ar sporto organizatoriai turėtų viešai atsakyti į kiekvieną po turnyrų kylantį skandalą, ar dalį atsakymų turėtų pateikti patys sportininkai?
