Liepos 20-oji Gražinai Baikštytei tapo ypatinga diena – viena ryškiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių pasitiko garbingą 75-ąjį jubiliejų. Per ilgus kūrybos dešimtmečius ji pelnė ne tik publikos meilę, bet ir išskirtinę vietą Lietuvos kultūros istorijoje. Net ir šiandien daugelį stebina jos elegancija, santūrumas bei vidinė ramybė, kuri, regis, nė kiek nepasidavė laikui.
Ilgus metus Gražina Baikštytė buvo vadinama grožio etalonu, o ne vienas ją laikė ir tikru savo kartos sekso simboliu. Vis dėlto pati aktorė tokių titulų niekada nesureikšmino. Priešingai – ji ne kartą yra prisipažinusi, kad jaunystėje jautėsi kur kas kukliau, nei galėjo atrodyti iš šalies.
Ji yra sakiusi, kad niekada nelaikė savęs ypatinga gražuole ir nesijautė išskirtinė. Aktorei buvo svetima vadinamoji žvaigždžių liga, nes grožį ji visuomet vertino kaip labai subjektyvų dalyką. Filmavimo aikštelė jai pirmiausia buvo atsakingas darbas, reikalaujantis disciplinos, atsidavimo ir didžiulių pastangų, o ne vieta tuščioms ambicijoms.
Prisiminusi jaunystės metus, Gražina Baikštytė ne kartą pasakojo ir apie visai kitokią to laikmečio kasdienybę. Ekrane ji atrodydavo nepriekaištingai, tačiau už kamerų viskas buvo kur kas paprasčiau. Deficito laikais stilingų drabužių nebuvo lengva rasti, todėl moterys ieškodavo jų pas vadinamuosius farcevičius arba kreipdavosi į siuvėjas. Norint išsiskirti, tekdavo pasitelkti fantaziją, kūrybiškumą ir kantrybę, nes originalus įvaizdis neatsirasdavo savaime.
Vienas garsiausių jos gyvenimo epizodų iki šiol siejamas su fotografo Mariaus Baranausko sukurtu portretu, kuris daugelį metų buvo apipintas įvairiausiomis kalbomis. Meninėje fotografijoje aktorė į objektyvą žvelgia apnuogintais pečiais, todėl ilgą laiką buvo manoma, kad ji pozavo visiškai be drabužių.
Tačiau pati Gražina Baikštytė šį pasakojimą visuomet paneigdavo su šypsena. Ji yra paaiškinusi, kad jokios sensacijos nebuvo – fotografijoje ji vilkėjo drabužį atvirais pečiais, o įspūdį sukūrė sumaniai parinktas kadro kampas bei nuotraukos apkirpimas. Tai buvo fotografo meistriškumas ir optinė iliuzija, palikusi erdvės žiūrovų vaizduotei.
Nors aktorės filmografijoje gausu įsimintinų vaidmenų, o aktyviausiais karjeros metais jai teko dirbti skirtingose kino studijose, svarbiausiu gyvenimo prioritetu ji visada laikė ne profesinius pasiekimus. Gražina Baikštytė ne kartą pabrėžė, kad šeima jai visuomet buvo svarbesnė už karjerą.
Daugiau nei keturis dešimtmečius trunkanti santuoka su žinomu kino operatoriumi Algimantu Mikutėnu, dukros ir anūkai tapo tuo, kuo ji didžiuojasi labiausiai. Aktorė niekada nesiekė profesinės sėkmės asmeninio gyvenimo sąskaita. Jos įsitikinimu, kinas gali baigtis, vaidmenys keičiasi, tačiau šeima išlieka vieta, į kurią visada norisi sugrįžti.
Šiandien Gražina Baikštytė jau nebesifilmuoja taip aktyviai kaip anksčiau, tačiau kūrybos neatsisakė. Ji atrado naują saviraiškos kelią – rašymą. Skaitytojai puikiai įvertino jos knygas apie iškilias Lietuvos kultūros asmenybes, tarp jų Regimantą Adomaitį, Šarūną Sauką, Saulių Sondeckį ir kitus ryškius vardus.
75-asis jubiliejus tapo dar viena proga prisiminti ne tik įspūdingą aktorės karjerą, bet ir jos gyvenimo filosofiją. Gražinos Baikštytės istorija primena, kad tikrasis grožis nesibaigia jaunyste. Jis gimsta iš vidinės ramybės, ištikimybės savo vertybėms, pagarbos artimiesiems ir gebėjimo kiekviename gyvenimo etape atrasti naują prasmę.
Mintis, kad grožis prasideda iš vidaus, puikiai apibūdina pačią Gražiną Baikštytę. Jubiliejų pasitinkanti aktorė ir šiandien išlieka įkvėpimu daugeliui – ne tik dėl savo talento, bet ir dėl gyvenimo būdo, kuriame svarbiausią vietą visada užėmė šeima, kūryba ir žmogiškosios vertybės.
