Vilniuje penktadienio popietę prasidėjo jautrus atsisveikinimas su poetu, eseistu, literatūros kritiku ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Aidu Marčėnu. Liepos 8 dieną, eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, kūrėjas iškeliavo Anapilin, o dabar artimieji, bičiuliai, kolegos ir jo talento gerbėjai renkasi tarti paskutinį „sudie“.
Į Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinį, įsikūrusį M. K. Paco gatvėje esančioje antrojoje salėje, nuo popietės plūdo žmonės nešini baltais gėlių žiedais. Tyli pagarba, susikaupimas ir nuoširdus liūdesys tvyrojo visoje atsisveikinimo erdvėje, kur kiekvienas atvykęs norėjo pagerbti žmogų, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Tarp susirinkusių buvo galima išvysti ne tik velionio artimuosius ir bičiulius, bet ir gerai žinomus kultūros žmones. Atsisveikinti atvyko atlikėjas ir rašytojas Domantas Razauskas bei multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Jie pagerbė ilgametį bičiulį jautriais muzikos kūriniais, kurie tapo prasminga ir tylia padėka už jo gyvenimą, kūrybą ir paliktą dvasinį palikimą.
Su Aidu Marčėnu atsisveikinti galima penktadienį nuo 16 iki 21 valandos, o šeštadienį – nuo 8.30 iki 14.45 valandos. Šeštadienį 14.45 valandą urna bus išnešama, o po to poetas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje – vietoje, kur ilsisi daugybė Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių.
Poeto netektį itin skaudžiai išgyvena ir jo pusseserė, menininkė Nomeda Marčėnaitė. Ji pasidalijo, kad visą gyvenimą su pusbroliu juos siejo ypatingai artimas ryšys, o šeimos ratas visada buvo nedidelis ir labai vieningas.
Ji neslėpė, jog Aidas buvo be galo mylimas pusbrolis, primindama, kad jų šeimoje buvo tik dvi seserys ir du broliai. Šiandien, pasak jos, iš keturių liko trys, todėl netektis tapo ypač skaudi ir sunkiai suvokiama.
Nomeda taip pat džiaugėsi, kad dar praėjusią savaitę spėjo suorganizuoti giminės susitikimą, kuriame dalyvavo ir Aidas Marčėnas. Šis susitikimas visiems liko ypatingas, o, kaip pasakojo menininkė, poeto žmona Violeta buvo sakiusi, kad paskutinę savo gyvenimo savaitę jis jautėsi laimingiausias žmogus. Giminės susitikime netrūko pokalbių, juoko ir artumo. Kartu buvo jo vaikai, brolio šeima, Nomeda su seserimi bei jų artimaisiais. Nors nebespėta padaryti suplanuotų profesionalių nuotraukų, šeima išsaugojo bendrus prisiminimus, įamžintus telefonu.
Aidas Marčėnas buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjų. Jo kūryba per daugelį metų pelnė svarbiausius šalies literatūros įvertinimus. Dar 1987 metais jis buvo apdovanotas prizu už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache, vėliau pelnė Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus, Julijono Lindės-Dobilo, Jotvingių, Jono Aisčio, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Salomėjos Nėries literatūrines premijas. 1994 metais jis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 metais jam buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę jo poezijos knygose.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau kaip dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių svarbia šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi. Jis taip pat sudarė poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“, o jo kūrybinis palikimas ir toliau išliks reikšminga Lietuvos kultūros istorijos dalimi.
