Trečiadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia – netekome vieno ryškiausių šalies poetų, eseistų ir kritikų Aido Marčėno. Jo kūryba palietė daugybę žmonių, tačiau didžiausią skausmą ši netektis atnešė artimiausiems šeimos nariams. Tarp jų – ir menininkei Nomedai Marčėnaitei, kuri su pusbroliu visą gyvenimą buvo ypatingai artima.
Nomeda neslėpė, kad Aidas jai buvo ne tik garsus kūrėjas, bet pirmiausia – labai mylimas žmogus, su kuriuo siejo vaikystė, šeimos ryšys ir daugybė bendrų akimirkų. „Aidas – mano be proto mylimas pusbrolis. Mūsų labai nedaug: mes dvi seserys ir jie du broliai, ir viskas. Mes daugiau nieko neturim. O dabar iš keturių, likom trys“, – apie skaudžią netektį kalbėjo Nomeda.
Tačiau tarp liūdesio ji išsaugo ir vieną ypatingai brangų prisiminimą. Likus vos savaitei iki Aido išėjimo, Nomeda spėjo suorganizuoti giminės susitikimą, kuriame dalyvavo ir pats poetas. Ši diena šeimai tapo nepaprastai svarbi, nes tai buvo paskutinė proga visiems pabūti kartu, pasikalbėti, pasijuokti ir dar kartą pajusti artumą.
„Man toks jausmas, kad jis palaukė mūsų“, – prisipažino Nomeda. Ji pasakojo, kad Aido žmona Violeta sakė, jog paskutinę savaitę jis buvo labai laimingas. Susitikimo metu šeima daug bendravo, juokėsi, mėgavosi buvimu kartu. Ten buvo jo vaikai, brolio šeima, Nomeda su seserimi ir jų šeimos. Nors visi nesuspėjo profesionaliai įsiamžinti su fotografe, liko telefono nuotraukos, kurios dabar tapo ypatingu prisiminimu.
Po šios patirties Nomeda ragino žmones nepalikti svarbių dalykų ateičiai. Ji pabrėžė, kad šeimai ir artimiems žmonėms skirtas laikas yra viena didžiausių gyvenimo vertybių.
„Nereikia nieko atidėlioti. Jei turite planą su šeima – būtinai tą padarykite. Aš esu labai laiminga, kad mums pavyko padaryti susitikimą ir aš tą apsikabinimą su Aidu ir dabar jaučiu“, – sakė ji.
Kalbėdama apie pusbrolį, Nomeda pripažino, kad apie tokio talento žmogų sunku kalbėti būtuoju laiku. Jos teigimu, Aido Marčėno kūryba ir toliau gyvens, nes jo eilės jau tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi.
„Aidas yra mūsų genialus rašytojas, todėl negaliu apie jį būtuoju laiku kalbėti. Apie tokio lygio rašytojus kaip Aidas negalioja joks būtasis laikas. Jie visada yra esamuoju laiku ir visada dabar“, – sakė Nomeda.
Ji prisiminė ne tik jo kūrybinį kelią, bet ir bendras šeimos akimirkas – vaikystę, jaunystę, laiką kartu, keliones baidarėmis ir kitus paprastus, bet labai brangius prisiminimus. Marčėnų šeimą ji apibūdino kaip labai artimą, susijungusią stipriais ryšiais.
Nomeda taip pat kalbėjo apie Aido žmonos Violetos svarbų vaidmenį jo gyvenime. Ji pabrėžė, kad būtent jos palaikymas leido poetui tiek daug kurti ir palikti tokį stiprų pėdsaką Lietuvos literatūroje.
„Aido nebūtų buvę be jo žmonos Violetos, kuri jį besąlygiškai palaikė. Be jos jis nebūtų galėjęs tiek kurti, todėl tai, kad mes turime tiek ką skaityti yra ir Violetos nuopelnas. Ji buvo tikroji mūza, bet ne ta, kuri tik plevena, ji davė tikrą pagrindą“, – apie pusbrolio žmoną jautriai kalbėjo Nomeda.
Būdama su artimaisiais, Nomeda prisimena ir Vytauto Landsbergio jai išsakytą mintį, kad Lietuva yra šeimų istorija. Šie žodžiai jai tapo dar svarbesni po Aido netekties.
Ji pabrėžė, kad šeimos ryšiai, artumas, seserystė ir brolystė yra tai, kas padeda žmonėms išlikti stipriems net ir sunkiausiais gyvenimo momentais.
„Lietuva yra šeimų istorija. Tų, kurių nepavyko ištremti, kurios sugebėjo kažkaip išlikti… O mūsų šeimą tikrai daug nukentėjo, o ir mūsų vaikystės ir tėvų jaunystės nebuvo paprastos. Bet visa mūsų tauta juk ir laikosi iš daugybės šeimų. Už tai ir reikia palaikyt ryšį, reikia branginti artimumą“, – sakė Nomeda.
Aidas Marčėnas mirė sulaukęs 65 metų. Jo kūryba buvo įvertinta svarbiausiais Lietuvos literatūros apdovanojimais. Poetas pelnė prizą už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus, Julijono Lindės-Dobilo, Jotvingių, Jono Aisčio, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Salomėjos Nėries literatūrines premijas. 1994 metais jis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 metais jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose.
Keturi jo poezijos rinkiniai – „Pasauliai“, „Eilinė“, „Šokiai“ ir „Tuščia jo“ – buvo įtraukti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. Kiti kūriniai taip pat buvo įvertinti literatūros rinkimuose ir nominacijose. Aido Marčėno vardas išliks Lietuvos kultūroje kaip vieno svarbiausių šiuolaikinių poetų.
