Interjero dizainerė ir studijos „OG“ įkūrėja Oksana Vasikonė šiandien gyvena gyvenimą, kuriame telpa ir profesinė sėkmė, ir šeimos laimė, ir kasdieniai išbandymai, apie kuriuos ne kiekvienas ryžtųsi kalbėti garsiai. Sulaukusi 42-ejų ji antrą kartą tapo mama, o tuo pat metu jos šeima buvo priversta stoti į vieną sunkiausių gyvenimo kovų – daugiau nei trejus metus jos vyras Andrius gyvena kovodamas su onkologine liga.
Interjero kūrimas Oksanai niekada nebuvo tik profesija. Ji sako, kad tai tapo gyvenimo būdu, lydinčiu ją kiekviename žingsnyje. Idėjos gimsta ne tik darbo vietoje – jos ateina vairuojant automobilį, būnant namuose ar keliaujant. Neseniai ji vyko į Italiją rinkti medžiagų klientų projektams ir pripažįsta, kad būtent tokios akimirkos primena, jog mėgstamas darbas gali visiškai ištrinti ribą tarp pareigos ir malonumo.
Vis dėlto pastaraisiais metais svarbią vietą jos gyvenime užėmė ir socialiniai tinklai. Oksana neslepia, kad paskata pradėti dalintis savo kasdienybe nebuvo nei populiarumo siekis, nei noras užsidirbti. Viskas prasidėjo ligoninės koridoriuose, kai ji kartu su vyru išgyveno sudėtingą gydymo etapą. Stebėdama kitus žmones ji suprato, kiek daug vienatvės patiria šeimos, susidūrusios su tokiais išbandymais.
Ji pradėjo kalbėti apie tai, ko pati kažkada ieškojo – tikros patirties, palaikymo ir supratimo. Pasak Oksanos, jei bent vienas jos įrašas padeda moteriai, sėdinčiai šalia sergančio vyro ligoninėje, pasijusti bent kiek mažiau vienišai, vadinasi, visa tai buvo prasminga. Ne mažiau svarbi tema jai tapo ir motinystė po keturiasdešimties. Ji norėjo parodyti, kad gyvenimas neturi vieno teisingo grafiko ir kiekvienas žmogus gali rinktis savo kelią.
Nors jos paskyrą „Instagram“ seka daugiau nei penki tūkstančiai žmonių, kai kurie vaizdo įrašai sulaukia net pusantro milijono peržiūrų. Oksana įsitikinusi, kad žmones traukia ne tobuli kadrai, o tikras gyvenimas. Ji neslepia nei nuovargio, nei pykčio, nei džiaugsmo. Ji filmuoja akimirkas pakeliui į ligoninę, dalijasi kasdieniais rūpesčiais ir leidžia žmonėms pamatyti visą savo gyvenimo paveikslą – ne tik gražiausias jo dalis.
Su vyru Andriumi ji kartu jau skaičiuoja trisdešimt dvejus bendro gyvenimo metus. Paklausta, kaip pavyko išsaugoti tokius ilgus santykius, Oksana sako, kad jokios stebuklingos formulės nėra. Jos įsitikinimu, santykius išlaiko draugystė. Aistra ir romantika keičiasi, ateina ir praeina, tačiau tikras ryšys išlieka. Per tiek metų buvo etapų, kai jų keliai galėjo pasukti skirtingomis kryptimis, tačiau abu vis iš naujo pasirinkdavo likti kartu.
Didelę vietą jos gyvenime užima ir dukra Evelina, kuri 2022 metų rugpjūtį ištekėjo už grupės „Žemaitukai“ nario Ovidijaus Petrausko. Oksana neslepia, kad žentas nuo pirmųjų pažinties dienų tapo visaverte jų šeimos dalimi. Ji jį apibūdina kaip nuoširdų, paprastą ir gerą žmogų, kurį priėmė visa šeima.
Prieš šešerius metus nemažai žmonių nustebino žinia, kad Oksana ir jos dukra laukėsi beveik tuo pačiu metu. Ji prisimena, kad reakcijų buvo įvairių – nuo nuoširdaus džiaugsmo iki nustebusių žvilgsnių. Tačiau joms abiem svarbiausia buvo priimti gyvenimo dovanojamą situaciją ir nesistengti jos pritaikyti prie kitų lūkesčių.
Sprendimas susilaukti antrosios dukros gimė ne spontaniškai. Oksana pasakoja, kad keturiasdešimt antrieji metai daugeliui tampa laikotarpiu, kai žmonės ima iš naujo vertinti savo gyvenimą. Ji pati jautė vidinį nerimą ir kartu su vyru nusprendė ne bėgti nuo pokyčių, o juos priimti. Jie pradėjo statyti naujus namus, nusprendė susilaukti vaiko ir tarsi iš naujo kurti savo šeimos istoriją. Prieš priimdama sprendimą ji kalbėjosi su vyresnėmis moterimis, kurių dauguma prisipažino labiausiai besigailinčios, kad nesusilaukė dar vieno vaiko.
Nėštumas praėjo sklandžiai, tačiau, pasak Oksanos, sunkiausia buvo ne fiziniai iššūkiai, o aplinkinių nuomonės. Jai teko išgirsti daugybę svarstymų apie amžių, rizikas ir tai, kas neva yra priimtina. Vis dėlto dukra Katerina gimė sveika ir stipri, o šiandien Oksana įsitikinusi, kad pasitikėjimas savo sprendimu buvo stipresnis už visas abejones.
Ji pripažįsta, kad motinystė dabar visiškai kitokia nei tada, kai gimė Evelina. Būdama aštuoniolikos ji pati dar augo kartu su dukra, mokėsi būti suaugusia ir mama vienu metu. Dabar ji jaučiasi ramesnė, labiau pasitikinti savimi ir gebanti sustoti, pastebėti kiekvieną akimirką bei ja mėgautis be skubėjimo.
Tačiau šalia šių šviesių išgyvenimų kasdien gyvena ir kita realybė. Daugiau nei prieš trejus metus Andriui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys. Šiandien situacija išlieka labai sudėtinga – liga sugrįžo, atsirado metastazių ir naujas židinys skrandyje. Nepaisant to, šeima sąmoningai nusprendė neatidėti gyvenimo ateičiai. Jie keliauja, planuoja, stato namus ir stengiasi išnaudoti kiekvieną dieną, nes, kaip sako Oksana, gyvenimas vyksta dabar, o ne tada, kai viskas taps lengviau.
Ji pabrėžia, kad šiame kelyje svarbiausia būti kartu. Todėl visa šeimos rutina pasikeitė. Jie kartu laikosi mitybos režimo, kartu priima naujus įpročius, kartu ieško jėgų. Oksana neslepia, kad kartais emocijos prasiveržia net dėl visai nekalto praeivio klausimo apie jos nuovargį. Tokiomis akimirkomis ji supranta, kiek daug skausmo tenka nešiotis savyje.
Ieškodama vidinės ramybės ji vis dažniau atsigręžia į saviugdos ir ezoterinę literatūrą. Tokios knygos padeda pažvelgti į gyvenimą kitaip ir primena, kad didelė dalis kančios gimsta ne vien iš pačių aplinkybių, bet ir iš mūsų santykio su jomis.
Pastaruoju metu internete netrūko ir nemalonių komentarų apie jos išvaizdą. „Discord“ platformoje kai kurie žmonės ėmė aptarinėti net jos akis. Tačiau Oksana į tai reaguoja ramiai ir su humoru. Ji sako, kad kiekvienas turi savo skonį, tačiau daug svarbiau yra tai, kokį pavyzdį suaugusieji rodo savo vaikams. Jos įsitikinimu, pasaulis įdomus būtent todėl, kad visi žmonės yra skirtingi, o bandymas smerkti kitų išvaizdą pasako daugiau apie patį kritiką nei apie tą, kuriam skiriami tokie žodžiai.
