Dainininkė Mia pirmą kartą taip atvirai prabilo apie vieną sudėtingiausių savo gyvenimo laikotarpių, kuriame susipynė emocinis skausmas, vidinis lūžis ir ilgametės tylos periodas. Žinoma moteris neslėpė – už viešo įvaizdžio ilgą laiką slėpėsi patirtys, kurios paliko gilius pėdsakus.
Mia dalyvavo „YouTube“ kanalo „Nusirenk iki pusės“ tinklalaidėje „DIngstam?“, kur kartu su Nomeda Marčėnaite ir teisininke, lyčių lygybės eksperte Rugile Butkevičiūte atvirai kalbėjo apie santykius, kuriuose dominavo įtampa, psichologinis spaudimas ir smurto šešėlis. Pokalbio metu ji prisiminė, kaip ilgą laiką ignoravo signalus, rodančius, kad santykiai jai daro žalą.
Pasak Mios, pasitraukimas iš tokios aplinkos nebuvo spontaniškas sprendimas – tai buvo lėtas, apgalvotas ir viduje brandintas procesas, labiau primenantis pabėgimą nei įprastą išėjimą. Ji pasakojo, kad viskas vyko etapais: po truputį išsinešdavo daiktus, grįždavo, vėl juos pasiimdavo, kol galiausiai ryžosi galutiniam žingsniui.
Ji atvirai prisipažino, kad labiausiai bijojo ne pačio išėjimo, o to, kad bus sustabdyta ir įkalbėta likti. Būtent tai, anot jos, anksčiau ir tapdavo priežastimi vėl grįžti į uždarą ratą. Mia pabrėžė, kad tokiose situacijose materialūs dalykai praranda prasmę – svarbiausia tampa vidinė būsena ir saugumas.
Kalbėdama apie patirtus santykius, dainininkė taip pat akcentavo, kad toksiški ryšiai dažnai prasideda itin viliojančiai. Pasak jos, iš pradžių žmogus gali atrodyti tobulas, skiriantis neįprastai daug dėmesio, tačiau būtent tai neretai tampa pirmu įspėjamuoju ženklu, kurio negalima ignoruoti. Ji pabrėžė, kad intuicija visada siunčia signalus, tik ne visi juos išgirsta laiku.
Mia taip pat prisiminė skaudžią temą apie aplinkos spaudimą. Ji atvirai pasakė, kad net du kartus ištekėjo ne savo noru, o paveikta kitų žmonių lūkesčių ir įtikinėjimų. Pasak jos, aplinkiniai kartais gali iškreipti realybės suvokimą taip stipriai, kad žmogus priima sprendimus, kurie vėliau atrodo svetimi pačiam sau.
Ypač jautriai ji kalbėjo apie akimirkas Santuokų rūmuose, kai žengdama prie altoriaus nesulaikė ašarų ir viduje jautė abejonę. Tai, kaip ji pati teigia, buvo vienas sunkiausių gyvenimo epizodų, kuris iki šiol išlieka atmintyje kaip klaida, padaryta ne iš širdies, o iš spaudimo.
Laikui bėgant Mia teigia atradusi vidinę stiprybę ir ribą, kurią peržengus daugiau nebenorėjo tylėti. Ji prisiminė momentą, kai galiausiai pasakė sau, jog renkasi save ir nebegali gyventi tylos bei prisitaikymo režime. Tai tapo esminiu lūžiu jos asmeniniame kelyje.
Dabar dainininkė sako į viską žiūrinti ramiau ir brandžiau. Anot jos, su amžiumi atsirado vidinė ramybė, o kitų žmonių nuomonė nebeturi tokios galios kaip anksčiau. Kritika ar komentarai jos nebežeidžia – vietoje to ji į juos reaguoja su distancija ir net ironija.
Visgi Mia pabrėžia, kad tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas palieka gilius, ne visada matomus randus. Ji atvirai kalbėjo, kad skaudžiausia yra ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasinis lūžis, kuris gali lydėti žmogų ilgą laiką. Tai patirtis, kuri, pasak jos, keičia požiūrį į save ir į santykius visam gyvenimui.
