Dailininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė nusprendė nepalikti viešai išsakytų kaltinimų be atsako. Po pasirodžiusių pareiškimų, kuriuose buvo užsiminta apie neva iš žmonėms skirtų lėšų pasistatytą namą, ji kreipėsi į teismą ir pradėjo kovą dėl savo vardo bei reputacijos.
Visa istorija į viešą erdvę iškilo po praėjusių metų rugsėjį paskelbto įrašo socialiniame tinkle. Viešąją įstaigą „Pilietinė žiniasklaida“ valdantis klaipėdietis visuomenininkas Gediminas Paplauskas paskelbė tekstą, kuriame pavartojo Nomedos Marčėnaitės vardą ir pateikė teiginius, sukėlusius didelį atgarsį.
Įraše buvo kalbama apie neva paramos rinkimą vaikams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, o tarp pasisakymų nuskambėjo frazė, jog esą renkant lėšas „netyčia pasistatytas namas“. Greta šių žodžių buvo panaudotos ir Nomedos Marčėnaitės nuotraukos.
Tokie pareiškimai, pasak pačios N. Marčėnaitės, peržengė nuomonės ribas ir tapo viešai paskleista tikrovės neatitinkančia informacija. Ji teisme nurodė, kad paskelbti teiginiai ne tik žeidžia jos garbę bei orumą, bet ir formuoja klaidingą įspūdį apie jos veiklą bei finansinę padėtį.
Vienas jautriausių aspektų, kuriuos ji akcentavo savo ieškinyje, buvo kuriamas įvaizdis, jog ji gyvena iš valstybės biudžeto ar mokesčių mokėtojų pinigų. Pasak jos, tokie teiginiai neatitinka realybės ir sudaro klaidingą įspūdį visuomenėje.
Byla pasiekė Klaipėdos apylinkės teismą. Teisme buvo vertinama, ar viešai paskelbta informacija gali būti laikoma nuomone, ar vis dėlto tai buvo konkretūs faktiniai teiginiai, galintys daryti žalą žmogaus reputacijai.
Išnagrinėjęs ginčą teismas priėmė sprendimą – Nomedos Marčėnaitės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Tai reiškė, kad dalis jos argumentų buvo pripažinti pagrįstais.
Ši istorija tapo ne tik asmenine kova dėl savo vardo, bet ir priminimu, kokį svorį turi viešai pasakyti žodžiai. Kai kaltinimai pasklinda viešoje erdvėje ir yra siejami su konkrečiu žmogumi, pasekmės gali paliesti ne tik reputaciją, bet ir daugelį metų kurtą pasitikėjimą.
