Naujausiame tinklalaidės „Savaitės rifas“ epizode pokalbis tarp Oksanos Pikul ir Dominyko Dirksčio nuo pat pirmųjų minučių įgavo atvirą, kartais net provokuojančią kryptį. Studijoje netrūko nei juoko, nei aštresnių pasisakymų, o pašnekovai be didelių užuolankų dalijosi savo požiūriais į gyvenimą, santykius ir visuomenės reakcijas.
Laidos pradžioje vedėjas uždavė klausimą apie tai, ar Oksanai Pikul per ilgą jos karjerą teko susidurti su neapykanta socialiniuose tinkluose. Verslininkė į tai sureagavo spontaniškai ir su saviironija, pripažindama, kad „heito“ netrūko. Jos reakcijoje netrūko lengvo juoko, tačiau kartu buvo jaučiama ir patirtis, sukaupta per daugelį viešumo metų: per laiką ji išmoko į tai reaguoti kur kas ramiau ir nebepriimti visko asmeniškai.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Prie šios temos netrukus prisijungė ir Dominykas Dirkstys, kuris tinklalaidėje išsakė savo gana kritišką požiūrį į komentatorių kultūrą. Jis kalbėjo apie tai, kad dažnai neigiami komentarai ateina iš žmonių, kurie patys aktyviai nieko neviešina ar neveikia. Jo pasisakymai buvo emocingi ir tiesmukiški – jis minėjo komikus, kovotojus ir viešas asmenybes, kurių darbas neretai sulaukia nepagrįstos kritikos. Dirkstys taip pat kėlė klausimą, ar visada socialinių tinklų paskyros iš tiesų atspindi realius žmones, kurie rašo komentarus.
Vėliau pokalbis grįžo prie Oksanos patirties. Ji atvirai pripažino, kad susitaikymas su vieša kritika neįvyko per vieną dieną. Tam prireikė metų, per kuriuos ji išmoko atsiriboti ir nebepriimti komentarų taip jautriai. Dabar, kaip ji pati teigė, dažniau tiesiog nusijuokia ir nesureikšmina to, kas parašyta internete.
Tačiau tikrasis pokalbio posūkis įvyko, kai tema pasisuko link asmeniškesnių klausimų apie šeimą ir vaikus. Vedėjas netikėtai paklausė, kokius vardus pora rinktųsi berniukui, jei ateityje susilauktų vaiko. Oksana Pikul į šį klausimą atsakė atsargiai ir lakoniškai, pabrėždama, kad apie tai šiuo metu negalvoja. Tuo tarpu Dominykas Dirkstys įsitraukė į svarstymus kur kas žaismingiau, vardydamas įvairias idėjas ir net juokaudamas apie netradicinius variantus. Jis paminėjo Simą, taip pat pajuokavo apie Dzeuso vardą, o tradicinius lietuviškus vardus vertino skeptiškai, argumentuodamas, kad mokyklose jie būtų pernelyg dažni.
Kai pokalbis pakrypo link mergaitės vardo, Dirkstys taip pat išlaikė humoristinį toną, siūlydamas žaismingas vardo variacijas, kurios skambėjo kaip savotiškas pokštas studijoje. Tuo metu atmosfera išliko lengva, o Oksana klausėsi ir kartais įsiterpdavo, bandydama sugrąžinti diskusiją į realesnį pagrindą.
Dar viena jautresnė akimirka kilo, kai buvo paklausta apie tai, ar Dominykui būtų svarbu, jei gimtų dukra, o ne sūnus. Jis atsakė atvirai, neslėpdamas, kad viduje labiau įsivaizduotų berniuko auginimą, tačiau pridūrė, kad situacija priklausytų nuo aplinkybių. Jo pasisakymas sukėlė gyvą reakciją studijoje, nes jis tai pateikė kaip savotišką asmeninę viziją, o ne griežtą nuostatą.
Oksana Pikul į šią diskusiją įsiterpė kur kas ramiau, pabrėždama, kad realybėje vaikai visada kuria savo ryšį su tėvais savaip, nepriklausomai nuo lyties. Ji atkreipė dėmesį, kad dažnai mergaitės labiau glaudžiasi prie tėčių, o berniukai prie mamų, taip bandydama sušvelninti pašnekovo mintis ir grąžinti pokalbį į praktinę pusę.
Pokalbio pabaigoje vedėjas uždavė netikėtą klausimą – kas iš esmės galėtų išskirti Oksaną Pikul ir Dominyką Dirkstį. Atsakydamas į tai, Dominykas pasirinko netikėtai dramatišką, tačiau kartu ir su humoru pateiktą variantą, užsimindamas apie situaciją, jei kažkuris iš jų nebebūtų šalia. Jis pridūrė, kad net ir tokiu atveju gyvenimas nebūtų greitas, o pokyčiai vyktų lėtai, pabrėždamas, kad emociniai ryšiai jam nebūtų lengvai pakeičiami.
