Donato Balvočiaus šeimoje – sunkiai suvokiama netektis, palikusi gilų emocinį pėdsaką tiek artimųjų rate, tiek visoje pedagogų bendruomenėje. Anapilin iškeliavo jo dėdė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnas, ilgametis pedagogas bei Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Apolinaras Stonkus gimė Mažeikių rajone, Maigų kaime. Jo gyvenimo kelias nuo pat pradžių buvo glaudžiai susijęs su mokslu ir žinių perdavimu. Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, jis pasirinko pedagogikos kryptį ir studijavo tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. 1984 metais jam suteikta istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikacija, atvėrusi duris į ilgametį darbą švietimo srityje.
Profesinį kelią A. Stonkus pradėjo dirbdamas mokytoju įvairiose Mažeikių rajono mokyklose. Jis dirbo Plinkšių aštuonmetėje bei Krakių devynmetėje mokyklose, vėliau savo žinias ir patirtį skyrė Mažeikių rajono pionierių ir moksleivių namams. Būtent čia jis buvo pastebėtas kaip atsakingas, sumanus ir iniciatyvus pedagogas, gebantis ne tik mokyti, bet ir telkti jaunimą.
Jo profesinis kelias palaipsniui kilo aukštyn – jam buvo patikėta vadovauti Balėnų devynmetei mokyklai, kur jis dirbo neformaliojo švietimo srityje, stiprindamas mokinių užklasinę veiklą ir bendruomeniškumą. Vėliau, 1998 metais, laimėjęs konkursą, jis tapo Tirkšlių vidurinės mokyklos direktoriumi, kur tęsė kryptingą ugdymo kokybės stiprinimo darbą.
2004 metais A. Stonkus pradėjo naują profesinį etapą – jis buvo paskirtas vadovauti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Šiose pareigose jis dirbo atsakingai ir nuosekliai, rūpindamasis visos švietimo sistemos plėtra, mokyklų tinklo stiprinimu, ugdymo kokybės gerinimu bei glaudesniu švietimo bendruomenės telkimu.
Buvę kolegos ir Lietuvos edukologijos universiteto bendruomenė A. Stonkų prisimena kaip itin žingeidų, kruopštų ir sumanų studentą, kuris jau studijų metais išsiskyrė atsakingu požiūriu į mokslą. Grįžęs į gimtąjį kraštą jis nuosekliai ėjo visomis pedagoginėmis pakopomis – nuo mokytojo iki savivaldybės švietimo vadovo, taip tapdamas pavyzdžiu, kokį kelią gali nueiti atsidavęs savo profesijai žmogus.
Lietuvos edukologijos universiteto alumnų bendruomenė pabrėžia, kad kiekvienas absolventas palieka savo pėdsaką, tačiau A. Stonkaus indėlis buvo ypač ryškus dėl jo darbo švietimo sistemos labui. Jo gyvenimo kelias siejamas su nuosekliu darbu, atsakomybe ir pagarba ugdymo procesui.
Atsisveikinimo žodžiuose pabrėžiama, kad netekus kolegos ir bičiulio visada lieka tuštuma, ypač kai iškeliauja žmogus, galėjęs dar daug nuveikti švietimo srityje. Artimiesiems, šeimai, draugams bei visiems jį pažinojusiems reiškiama nuoširdi užuojauta. Apolinaras Stonkus amžino poilsio atgulė Viekšnių kapinėse.
Jautria žinute socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir Donatas Balvočius. Jis prisiminė paskutinius pokalbius su dėde, kupinus šilumos ir simboliškų pažadų. „Dar susitiksime pašokti kokiame nors bendrame baliuje… Tokie buvo mudviejų atsisveikinimo žodžiai paskutinį kartą… Susitiksime… tik ten, aukštai… Dėkoju už prasmingus darbus šviesos labui, nuostabios širdies giminaiti. Apolinara“, – rašė jis, išreikšdamas gilų asmeninį skausmą ir pagarbą.
