Eidama 65-uosius metus mirė lengvosios atletikos trenerė, Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė Teresė Nekrošaitė. Žinia apie jos netektį palietė ne tik sporto pasaulį, bet ir visus, kurie ją pažinojo kaip šiltą, atsidavusią ir Lietuvai be galo ištikimą asmenybę.
Teresė Nekrošaitė buvo prisimenama ne tik kaip profesionali trenerė, bet ir kaip žmogus, kuris savo gyvenimą skyrė jaunųjų sportininkų ugdymui. Jos vardas siejamas su ilgamete veikla lengvojoje atletikoje, o artimieji ir bendražygiai pabrėžia, kad ji visada išliko kukli, bet nepaprastai stipri savo vertybėse.
Po žinios apie jos mirtį jautriais žodžiais pasisakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Ji prisiminė ilgus bendrus metus ir draugystę, kuri užsimezgė Žaliakalnyje, kur abi moterys daugelį metų buvo susijusios su bendru Tėvynės fronto keliu.
„Išėjo mūsų mieloji geroji nuostabioji Teresė…“, – šie žodžiai tapo emociniu atskaitos tašku jos prisiminimuose, kurie atskleidė ne tik asmeninį skausmą, bet ir gilią pagarbą žmogui, su kuriuo dalijosi svarbiais gyvenimo etapais.
Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra daug nuostabių žmonių, kurie sąmoningai pasirinko šią šalį kaip savo gyvenimo kelią, o Teresė Nekrošaitė, jos žodžiais, buvo viena nuoširdžiausių ir patikimiausių iš jų. Ši mintis išryškino jos išskirtinį santykį su aplinka ir bendruomene.
Prisiminimuose iškilo ir netikėtas susitikimas per pastarąją Kovo 11-ąją Panevėžyje. Tuomet Teresė atvyko aplankyti bendražygių, nes tuo metu buvo netoliese su savo treniruojamais auklėtiniais. Tas susitikimas, kaip dabar atrodo, tapo šilčiausia ir kartu skaudžiai simboliška akimirka.
Būtent ta diena, pasak R. Juknevičienės, buvo pilna džiaugsmo ir gyvybės – jie kartu dalijosi paprasta, bet labai brangia buvimo kartu akimirka. Vėliau ši nuotrauka, likusi iš susitikimo, tapo paskutiniu bendru prisiminimu, kuriame užfiksuota šiluma ir artumas.
Šiandien Teresės Nekrošaitės netektis palieka tylą tarp visų, kurie ją pažinojo. Jos darbai, šilti žodžiai ir atsidavimas sportui bei Lietuvai išlieka gyvi prisiminimuose, kurie neblėsta net ir po skaudžios žinios.
