Nuomonės formuotoja Ieva Voveris išgyvena laiką, kurio, kaip pati pripažįsta, niekada neįsivaizdavo kaip savo istorijos dalies. Po dešimties metų, praleistų kuriant bendrą gyvenimą su vyru Andriumi, ji ryžosi pasidalyti žinia, kurią priimti jai pačiai buvo itin sunku.
Prisimindama pradžią, Ieva sugrįžo mintimis į dieną, kai prieš dešimtmetį jie vienas kitam pasakė lemtingą „taip“. Tą akimirką, kaip ir daugelis porų, ji tikėjo, kad tai – pažadas visam gyvenimui. Kad kartu bus įveikti visi etapai, priimti visi iššūkiai ir išgyventos visos ateinančios dienos.
Per tuos metus jų gyvenime atsirado šeima, kasdienybė, bendri sprendimai ir trys vaikai, kuriuos Ieva vadina didžiausia jų bendros istorijos dovana. Kartu buvo sukurti ne tik namai, bet ir daugybė prisiminimų, kurie šiandien išlieka neatsiejama jos gyvenimo dalimi.
Tačiau dabar ji atvirai pripažino – jų keliai pasikeitė.
Šiandien Ieva ir Andrius nebegyvena kartu. Apie šį pokytį ji kalba jautriai ir be bandymo slėpti emocijas. Pasak jos, tai nėra lengvai ištariamas sakinys – priešingai, tai viena sunkiausių minčių, kurias teko priimti ir įvardyti garsiai.
„Prieš 10 metų ištarėme vienas kitam „taip“.
Tą dieną tikėjau, kad kartu nueisime visą gyvenimo kelią. Sukūrėme šeimą, susilaukėme trijų nuostabių vaikų ir išgyvenome daugybę gražių akimirkų.
Šiandien mūsų keliai yra išsiskyrę ir mes gyvename atskirai. Man labai sunku tai pripažinti, nes visada tikėjau mūsų santuoka ir labai norėjau, kad mums pavyktų.
Kartais gyvenimas susiklosto ne taip, kaip planavome. Ir nors širdyje yra daug liūdesio dėl to, kas nepavyko, kartu jaučiu dėkingumą už viską, ką per tuos metus sukūrėme ir patyrėme.
Šiandien prisimenu ne tik savo skausmą, bet ir visą mūsų bendrą istoriją.“
Šiuose žodžiuose telpa ne tik dabartinis išgyvenimas, bet ir pagarba tam, kas buvo kuriama daugelį metų. Ieva neslepia – liūdesio yra daug. Tačiau šalia jo ji paliko vietos ir dėkingumui.
Jos mintyse šiandien gyvena ne vien tai, kas nepasisekė ar pasikeitė. Kartu su skausmu išliko ir visa bendra istorija – sprendimai, akimirkos, šeima ir laikas, kurio niekas neatims.
Po dešimties metų kartu ji atsigręžia ne tik į išsiskyrimą, bet ir į visą nueitą kelią. Ir nors šiandien tas kelias jau nebe bendras, prisiminimai bei tai, ką jiems pavyko sukurti, lieka svarbia jų gyvenimo dalimi.
