Lietuviškos muzikos scenoje gimsta naujas kūrybinis etapas – gitaristas ir prodiuseris Giedrius Balčiūnas-Mr. Jumbo pristato bendrą darbą su dainininke Jolanta Naruševičiūte. Tai ne dar vienas įrašas ar eilinė premjera – šis kūrinys atsirado iš pažinimo, ilgų pokalbių, emocijų ir gyvenimo istorijos, kuri daugelį metų kaupėsi toli nuo Lietuvos.
Pasak Giedriaus, dainos pradžia buvo netikėta net jam pačiam. Nors kūrinys Jolantai buvo parašytas dar prieš beveik metus, pats kūrybos procesas išsiskyrė neįprastu lengvumu.
„Šią dainą Jolantai parašiau prieš beveik metus. Keista, tačiau tekstas ant popieriaus atsirado neįtikėtinai natūraliai. Atrodo, pirmą kartą gyvenime kurdamas kitam žmogui taip aiškiai jutau jo istoriją, išgyvenimus ir vidinę būseną“, – pasakoja Mr. Jumbo.
Dainos centre – Jolantos gyvenimas: spalvingas, kupinas išbandymų, tačiau kartu ir sėkmingas. Jau 27 metus Londone gyvenanti atlikėja čia sukūrė savo gyvenimą – užaugino sūnų ir dukrą, išlaikė ryšį su muzika ir nepaleido scenos net tada, kai gyvenimas pareikalavo daug vidinės stiprybės.
Kūrinio įrašai vyko Kaune, asmeninėje Giedriaus studijoje. Muzikantas Lietuvos scenoje puikiai pažįstamas ne vienerius metus – dar 2006-aisiais jis buvo pripažintas geriausiu šalies gitaristu konkurse „Gitarų šėlsmas“, ilgus metus groja Džordanos Butkutės gyvo garso grupėje, taip pat yra grupės „Hansanova“ įkūrėjas.
Tačiau šio projekto metu didžiausia staigmena jam tapo pati Jolanta.
„Pirmą kartą išgirdau ją kitaip. Mano ausims atsivėrė pilnesnis, aukštesnis jos balso registras. Todėl nusprendėme dainos pabaigoje maksimaliai išnaudoti tai, kas atsiskleidė visiškai netikėtai. Net pagalvojau – gal tas išlaisvėjęs balsas yra susijęs su sustiprėjusia Jolantos siela po visų gyvenimo išbandymų?“ – sako Giedrius.
Abu atlikėjai neslepia – šis projektas neatsirado atsitiktinai. Jų pažintis prasidėjo dar prieš pandemiją Londone vykusiame Džordanos Butkutės koncerte. Nuo tada ryšys nenutrūko – bendravimas peraugo į draugystę, o Giedrius ne kartą lankėsi Jolantos namuose kartu su šeima.
Jolanta prisimena, kad viskas prasidėjo labai paprastai.
„Vieno mūsų pokalbio metu jis tarsi juokaudamas atsiuntė man šios dainos priedainį. Atrodė kaip lengvas pokštas, bet tie žodžiai taip įstrigo, kad negalėjau jų paleisti. Tada supratau – būtent to ieškojau labai ilgai.“
Kai daina buvo baigta, atėjo metas suteikti jai vaizdą. Dėl klipo filmavimo Mr. Jumbo išvyko į Londoną, kur kartu su Jolanta ir tarp Jungtinėje Karalystėje dirbančių lietuvių gerai žinomu videografu Mindaugu Narbutu pasinėrė į intensyvų kūrybinį maratoną.
Filmavimas truko net dešimt valandų. Komanda pėsčiomis įveikė daugybę kilometrų – keliavo per spalvingąjį Camden rajoną, metro stotis ir Londono centrą prie Tower tilto.
Vienas momentas įsiminė ypač. Filmuojant Camden Town gatvėse netikėtai sustojo praeiviai. Išgirdę dainos ritmą, jie pradėjo linguoti pagal muziką, o netrukus aplink susibūrė daugiau žmonių.
„Tas jausmas buvo nepaprastas. Atrodė, kad dainos ritmas pagauna žmones iš karto“, – prisimena kūrinio autorius.
Pati Jolanta filmavimo dieną prisimena su šypsena.
„Dešimt valandų nuolatinio judėjimo man buvo vienas malonumas. Myliu šį miestą – jo energiją, didybę, žmones. Čia gyvenimas kitoks, čia daug skirtingų kultūrų ir didžiulė pagarba žmogaus pasirinkimams. Po visų gyvenimo negandų jaučiu, kad grįžau į savo kelią. Turiu dar daugiau noro koncertuoti, kurti ir eiti pirmyn“, – sako atlikėja.
Šiandien Jolanta jau antrą sezoną sėkmingai rengia solo pasirodymus Anglijoje, taip pat koncertuoja Lietuvoje, Šiaurės Airijoje ir Norvegijoje.
Premjerai pasirinkta neatsitiktinė diena – birželio 15-oji, kai minima Jolantinių šventė.
„Nuo vaikystės prisimenu šią dieną. Švęsdavome su tėvais, o paauglystėje Kaune, ant Žaliakalnio kalno, degdavo laužai, prie kurių rinkdavomės su gitaromis ir dainomis“, – prisimena atlikėja.
Klipo kulminacija buvo nufilmuota Londono lietuvių restorano „Bay Tree Lounge“ scenoje. Finalinė scena tapo itin simboliška – prie mikrofono Jolanta palieka rožę.
Ir būtent ten, paskutinėmis akimirkomis, nuskamba mintis, kuri, regis, apibendrina visą šį etapą.
„Dainuoti apie savo gyvenimą, kai jame buvo visko, nėra paprasta. Bet kai gavau šį kūrinį, supratau – scenoje galiu praeities šešėlius paversti tuo, kas įkvepia kitus. Ši daina man yra pareiškimas: esu laiminga, stipri ir pasiruošusi eiti tik pirmyn.“
