Pirmadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys (1933–2026), kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo šalies kultūros, muziejų kūrimo ir meno paveldo išsaugojimo.
Apie jo mirtį savo „Facebook“ paskyroje pranešė žurnalistas ir istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas, pabrėždamas, kad Budrys buvo žmogus, „nešęs šviesą ir grožį kelioms kartoms“. Jo teigimu, R. Budrys dešimtmečius dirbo muziejų sistemos centre – 20 metų ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o net 40 metų vadovavo Lietuvos dailės muziejui, tapdamas viena ryškiausių kultūros figūrų Lietuvoje.
Per savo gyvenimą jis aktyviai formavo ne tik muziejų struktūrą, bet ir visą kultūrinį Lietuvos peizažą. Buvo vienas iš Palangos gintaro muziejaus kūrėjų – nuo pirmųjų ekspozicijų 1963 m. iki modernių atnaujinimų 1986 m., kai buvo pristatyta tūkstančiai gintaro eksponatų. Jo iniciatyva muziejus tapo vienu svarbiausių Baltijos regiono kultūros centrų.
R. Budrys taip pat prisidėjo prie Vilniaus arkikatedros bazilikos restauravimo programos, Chodkevičių rūmų pritaikymo Vilniaus paveikslų galerijai, Taikomosios dailės muziejaus įkūrimo Senojo arsenalo erdvėse, Parodų rūmų plėtros bei daugelio regioninių muziejų – Klaipėdos paveikslų galerijos, Klaipėdos laikrodžių muziejaus, Renavo dvaro – kūrimo ir vystymo.
Jo veikla apėmė ir Juodkrantės miniatiūrų muziejaus įkūrimą, Verkių rūmų istorinių interjerų ekspozicijų sukūrimą, Radvilų rūmų galerijos koncepcijos formavimą bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspozicijų programų rengimą. Jis taip pat buvo Nacionalinės dailės galerijos kūrimo procesų dalyvis ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus koncepcijos autorius.
Per dešimtmečius R. Budrys organizavo ir pargabeno į Lietuvą tūkstančius meno vertybių – nuo Mykolo Žilinsko kolekcijos iki Čiurlionio, Domšaičio, Jonyno, Kasiulio ir Arbit Blato kūrybos palikimų. Jo veiklos mastas apėmė ne tik muziejų kūrimą, bet ir tarptautinį Lietuvos meno matomumą.
Per karjerą jis surengė daugiau nei 1230 nacionalinių ir tarptautinių parodų, parašė dešimtis straipsnių, dalyvavo ekspedicijose ir buvo Tarptautinės muziejų tarybos ICOM narys nuo 1960 m., taip pat vadovavo Lietuvos muziejų asociacijai.
R. Budrys gimė 1933 m. liepos 26 d. Radviliškio rajone, Vertimų–Vakarų kaime. Baigė Telšių dailės technikumą, studijavo Vilniaus dailės institute, stažavosi Ermitaže Sankt Peterburge. Muziejuje pradėjo dirbti dar studijų metais, o vėliau tapo jo restauratoriumi, pavaduotoju ir galiausiai ilgamečiu direktoriumi.
Jo indėlis buvo įvertintas daugybe apdovanojimų – nuo Gedimino ordinų, Vyriausybės kultūros ir meno premijos iki tarptautinių įvertinimų, garbės pilietybių bei akademinių regalijų Lietuvoje ir užsienyje.
Romualdas Budrys išliko kaip vienas svarbiausių Lietuvos muziejinės sistemos architektų, žmogus, kuris per šešis dešimtmečius formavo kultūros institucijas, saugojo paveldą ir kūrė pagrindą šiuolaikiniam Lietuvos muziejų pasauliui.
