Ingrida Kazlauskaitė šiandien apie savo gyvenimą kalba kur kas atviriau nei anksčiau. Moteris neslepia, kad pastarieji metai jai tapo tikru lūžio tašku, o vienas netikėtas telefono skambutis pažadino pokyčius, kurių tuo metu ji nė neįsivaizdavo. Tai buvo laikotarpis, kai griuvo senas gyvenimo etapas, o kartu teko iš naujo mokytis ne tik būti viena, bet ir išgirsti save.
Po skyrybų Ingrida ilgą laiką vengė kalbėti apie asmeninius išgyvenimus. Iš šalies atrodė, kad ji viską atlaikė ramiai ir tvirtai, tačiau viduje virė daugybė jausmų. Ji prisipažino, kad tuo metu jautėsi pavargusi nuo nuolatinės įtampos, abejonių ir bandymų išlaikyti stabilumą. Kasdienybė pasikeitė kardinaliai, o mintys apie ateitį ne kartą kėlė nerimą.
Būtent tada, kai atrodė, jog gyvenimas įstrigo tarp praeities ir nežinomybės, nuskambėjo lemtingas skambutis. Ingrida pasakojo, kad iš pradžių net nesuprato, kiek daug gali pakeisti vienas pokalbis. Tačiau būtent po jo prasidėjo naujas etapas – pilnas netikėtų susitikimų, sprendimų ir vidinių atradimų.
Ji neslepia, kad po skyrybų ilgą laiką sąmoningai vengė naujų santykių. Norėjosi tylos, ramybės ir laiko sau. Vis dėlto gyvenimas, pasirodo, turėjo visai kitų planų. Ingrida atvirai pripažino, kad netikėtai atsiradusi vyro draugija iš pradžių ją glumino. Ji nebuvo pasiruošusi vėl kažką prisileisti taip arti, todėl į viską žiūrėjo labai atsargiai.
Pasak jos, didžiausias iššūkis buvo ne nauja pažintis, o baimė vėl nusivilti. Po skaudžių patirčių ji ilgai nepasitikėjo nei kitais, nei savo pačios jausmais. Kiekvienas pokalbis, kiekvienas dėmesio ženklas kėlė vidinį konfliktą – norą atsiverti ir kartu baimę dar kartą būti įskaudintai.
Tačiau laikui bėgant situacija ėmė keistis. Ingrida pastebėjo, kad šalia atsiradęs žmogus jai suteikė tai, ko labai trūko pastaraisiais metais – paprastą žmogišką ramybę. Nebuvo didelių pažadų ar teatrališkų gestų. Viskas vyko natūraliai, tyliai ir be spaudimo. Būtent tai ją labiausiai ir nustebino.
Ji prisipažino, kad anksčiau dažnai galvodavo, jog po tam tikrų gyvenimo patirčių žmogus tampa uždaresnis ir atsargesnis visam laikui. Tačiau dabar į viską žvelgia kitaip. Pasikeitė ne tik požiūris į santykius, bet ir į save pačią. Ingrida sako išmokusi nebeskubėti, nebeįtikti visiems ir pagaliau labiau vertinti savo emocinę ramybę.
Pastarieji mėnesiai jai tapo savotišku persikrovimu. Ji daugiau laiko skiria sau, artimiesiems ir veikloms, kurios anksčiau likdavo antrame plane. Anot Ingridos, po ilgų vidinių kovų ji pirmą kartą per ilgą laiką pajuto, kad gali gyventi be nuolatinės įtampos ir baimės.
Nors apie asmeninį gyvenimą ji vis dar kalba labai atsargiai, akivaizdu, kad šiandien jos balse atsirado daugiau šilumos ir lengvumo. Moteris neslepia – lemtingas skambutis tapo pradžia visko, ko tuo metu ji mažiausiai tikėjosi. Ir būtent tie netikėti pokyčiai leido suprasti, kad kartais gyvenimas pačias svarbiausias duris atveria tada, kai atrodo, jog viskas jau baigta.
