Lietuvos kovotojas Sergejus Maslobojevas atvirai pasidalijo savo nuomone apie pastarąją akistatą su Dominyku Dirksčiu. Nors ilgai laukta kova baigėsi anksčiau, nei tikėjosi sirgaliai, emocijos po jos vis dar netyla. Sportininkas neslėpė nusivylimo varžovo sprendimu pasitraukti iš ringo, o kartu papasakojo ir apie savo paties sveikatos problemas bei sudėtingą pasiruošimą kovai.
LNK laidoje „Šeškinės 20“ Sergejus prisiminė dvikovą, kuri nutrūko antrajame raunde, kai Dominykas dėl rankos skausmo nebegalėjo tęsti kovos. Maslobojevo vertinimu, susitikimas klostėsi taip, kaip jis buvo numatęs. Kovotojas teigė jautęs, kad pamažu perima iniciatyvą, o varžovas vis sunkiau atlaiko spaudimą.
Sergejus kalbėjo itin tiesiai. Jo nuomone, Dominykas ieškojo galimybės pasitraukti iš kovos, kai situacija ringe tapo nepalanki. Jis taip pat tvirtino tikėjęsis aktyvesnio varžovo pasirodymo pirmosiomis minutėmis, tačiau, kaip pats pasakojo, didelė dalis smūgių buvo nukreipiami į gynybą. Vis dėlto tai yra paties Maslobojevo vertinimas – Dirksčio pasitraukimo priežastis buvo jo nurodytas rankos skausmas.
Tačiau mažiau dėmesio sulaukė kita Sergejaus istorijos pusė. Į ringą jis žengė pats kentėdamas stiprų kojos skausmą. Kovotojas atskleidė, kad problema jį vargino jau maždaug pusmetį, o po dvikovos prireikė operacijos.
Pasak Sergejaus, dėl didelių fizinių krūvių ir nuolatinio sportavimo basomis buvo pažeistas sąnarys. Jis pasakojo, kad nuo kremzlės atskilęs maždaug centimetro dydžio gabalėlis judėjo sąnaryje ir kiekvieną kartą atsispiriant sukeldavo aštrų skausmą. Sportininkui tai tapo rimtu išbandymu, tačiau jis vis tiek nusprendė dalyvauti ilgai lauktoje kovoje.
Apie tai, kokią kainą tenka mokėti už profesionalų sportą, prabilo ir Sergejaus sužadėtinė Santa Mišenytė. Ji pasakojo, kad pasiruošimas didelėms kovoms trunka maždaug šešias savaites ir reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir emocinės stiprybės. Sportininkui tenka laikytis griežto režimo, daug treniruotis, susidoroti su įtampa ir mažinti kūno svorį.
Santa pastebėjo, kad pasiruošimo laikotarpiu Sergejus tampa itin susikaupęs, o visa kasdienybė sukasi apie artėjančią kovą. Tokiu metu šeimos palaikymas tampa ypač svarbus. Pats kovotojas pripažino esantis dėkingas sužadėtinei už kantrybę ir buvimą šalia net sunkiausiomis dienomis.
Pokalbio metu Sergejus pasidalijo mintimis ir apie tėvystę. Jis pabrėžė nenorintis vaikams primesti savo pasirinkto kelio. Nors sūnūs yra išbandę kovos menus, jų interesai gali keistis, todėl tėvas nori suteikti jiems laisvę patiems nuspręsti, kokia veikla užsiimti.
Maslobojevas pasakojo, kad vienas sūnus turi sportinių gebėjimų ir potencialo, tačiau kartais svarsto apie futbolą, sekdamas vyresniojo brolio pavyzdžiu. Sergejus tikino palaikysiantis bet kokį jo sprendimą ir suteiksiantis galimybių sugrįžti prie kovos menų, jeigu sūnus vėliau to panorėtų.
Sportininkas taip pat kalbėjo apie lietuvybę ir patriotizmą. Jo nuomone, žmogaus ryšį su savo šalimi lemia ne vien vardas ar pavardė, bet ir asmeninė atsakomybė, vertybės bei tai, ką jis palieka po savęs.
Nors Sergejaus ir Dominyko akistata baigėsi anksčiau, nei daugelis tikėjosi, jos aptarimas atskleidė ir kitą profesionalaus kovotojo gyvenimo pusę – skausmingas traumas, ilgą pasiruošimą, artimųjų palaikymą ir atsakomybę šeimai. O paties Maslobojevo žodžiai apie varžovo elgesį dar kartą parodė, kad ši dvikova paliko daug emocijų abiejose pusėse.
