Ilgus metus scenoje išsilaikyti sugeba tikrai ne kiekviena grupė, o išlaikyti tarpusavio ryšį dar sudėtingiau. Grupė „Šeškės“, kurioje kartu muzikuoja Karina Krysko, Ingrida Martinkėnaitė ir Goda Alijeva, šiandien atvirai kalba apie tai, kas vyksta už ryškios scenos šviesų: apie ilgametę draugystę, konfliktus, perdegimo akimirkas ir nuolatinį balansą tarp scenos bei asmeninio gyvenimo.
Per daugiau nei du dešimtmečius scenoje moterys spėjo patirti visko – nuo didžiulio populiarumo iki trumpų išsiskyrimų, kurie kartais atrodė galintys viską užbaigti. Tačiau kiekvieną kartą jos vėl grįždavo į sceną, tarsi traukiamos nematomos jėgos.
LNK laidoje „Šeškinės 20“ grupės narės neslėpė, kad toks ilgas bendras kelias jas pavertė savotiška šeima, kurioje netrūksta nei šilumos, nei įtampos. Ingrida Martinkėnaitė atvirai pripažino, kad gyvenimas kolektyve turi savo „povandenines sroves“, prie kurių tenka prisitaikyti. Goda Alijeva jai pritarė, pabrėždama, kad 20 metų vienoje grupėje su tais pačiais žmonėmis yra didžiulis išbandymas, ypač kai visos – stiprios asmenybės.
Moterys prisiminė ir ankstesnius etapus, kai grupės ateitis ne kartą buvo pakibusi ant plauko. Buvo laikotarpių, kai jos trumpam pasuko skirtingais keliais, patyrė asmeninius pokyčius, augino vaikus, išgyveno skyrybas. Net buvo momentas, kai viešai kalbėta apie galimą pabaigą – tai simboliškai buvo įamžinta net žurnalo viršelyje, tarsi uždarant vieną istorijos skyrių.
Vis dėlto klausytojai visada išliko pagrindine jėga, kuri grąžindavo jas atgal. Koncertų kvietimai į vestuves, gimtadienius ir kitus renginius neleido galutinai atsitraukti nuo scenos. Kaip pačios sako, pasitraukti „į pensiją“ paprasčiausiai nepavyksta, kai tavęs vis dar laukia.
Pokalbio metu Karina Krysko prabilo ir apie vieną jautriausių momentų – netikėtai atšauktą koncertą. Ji atvirai pasakojo, kad tuo metu organizmas tiesiog nebeatlaikė įtampos, susikaupusio streso ir nuolatinio darbo tempo. Sprendimas nedalyvauti pasirodyme nebuvo lengvas, nes grupė visuomet stengiasi laikytis įsipareigojimų iki galo.
Vis dėlto šį kartą situacija buvo kitokia. Kaip pabrėžė Goda Alijeva, tai buvo ypatingai svarbus renginys – Naujųjų metų nakties koncertas, kuriame Karinos balsas buvo esminis. Ji akcentavo, kad be jos pasirodymas būtų buvęs neįsivaizduojamas taip, kaip suplanuota.
Pačios atlikėjos prisipažįsta, kad karjeros pradžioje viskas atrodė kaip lengvas eksperimentas, nauja patirtis ir galimybė tiesiog būti scenoje. Nebuvo nei ilgalaikių planų, nei strategijų dešimtmečiams į priekį – tik noras kurti ir mėgautis procesu. Ilgą laiką net finansinė pusė nebuvo pagrindinis motyvas, svarbiausia buvo pati muzika ir scena.
Bėgant metams keitėsi ir požiūris. Grupės narės atvirai sako perėjusios skirtingus etapus – nuo ankstyvo „žvaigždžių“ jausmo iki brandesnio, ramesnio santykio su žinomumu. Šiandien jos save apibūdina kaip išgyvenusias visą emocinį spektrą, kuris neišvengiamas ilgoje sceninėje kelionėje.
Laidos metu netrūko ir lengvesnių akimirkų – surengtas žaismingas žinių patikrinimas parodė, kad grupėje aiškiai išsiskiria viena „užmaršuolė“. Nors pati Ingrida Martinkėnaitė tikino, kad viską kruopščiai užsirašo, kolegės juokais ją vis tiek išrinko kaip dažniausiai pamirštančią smulkmenas, net jei ji pati rūpinasi koncertų organizavimu.
Šis atviras pokalbis dar kartą parodė, kad „Šeškės“ – tai ne tik scena ir dainos, bet ir ilgametis bendras gyvenimas, kuriame telpa ir spaudimas, ir juokas, ir sprendimai, kurių kartais niekas nenori priimti.
