Lion Ceccah šių metų „Eurovizijos“ scenoje ruošiasi pasirodyti ne tik su kūriniu „Sólo Quiero Más“, bet ir su itin ambicinga scenine vizija, kuri jau dabar vadinama viena sudėtingiausių Lietuvos delegacijos istorijoje. Už šio sprendimo slypi teatro ir kino dailininkė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, sukūrusi kostiumo-instaliacijos idėją, kuri dainos metu turi dramatiškai subyrėti, sukurdama stiprų vizualinį efektą.
Kūrybinis procesas prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai Lion Ceccah, kurio tikrasis vardas Tomas Alenčikas, kreipėsi į Sigita su aiškia idėja – scenoje turi gimti kažkas daugiau nei paprastas kostiumas. Būtent taip atsirado „kiauto“ koncepcija, atspindinti ir pačios dainos žinutę apie norą „daugiau“.
Susitikimai tarp atlikėjo ir kūrėjos greitai virto intensyviu kūrybiniu dialogu. Sigita pateikė keletą vizualinių idėjų, tačiau būtent kostiumas-kiautas, kuris turi subyrėti scenoje, tapo centrine visos koncepcijos ašimi. Ji pati pripažino, kad tokio tipo sprendimo dar nebuvo kūrusi, todėl projektas tapo iššūkiu nuo pirmos dienos.
Instaliacijos konstrukcija sudaryta iš metalinių elementų, pakabintų ant trijų įtemptų trosų. Visą sistemą stabilizuoja elektromagnetas. Kol elektra įjungta, „kiautas“ išlieka nejudantis, tačiau išjungus srovę, mechanizmas turėtų paleisti metalines dalis, trosai atsipalaiduoja ir visa struktūra turi staiga subyrėti.
Šis techninis sprendimas buvo kuriamas kartu su specialiųjų efektų komanda, atliekant daugybę testų ir bandymų. Prie proceso prisidėjo ir kostiumo autorė Sandra Straukaitė, o visas mechanizmas buvo derinamas prie atlikėjo judesių, scenos ritmo ir net tikslaus dainos laiko.
Sigita pasakojo, kad teko spręsti daugybę detalių – nuo to, kaip atlikėjas įsikomponuoja į konstrukciją, iki rankų aukščio, patogumo ir net sekundžių tikslumo, kada turi būti išjungta elektros srovė. Viskas turėjo veikti kaip vienas gyvas mechanizmas, kuriame menas ir inžinerija susilieja į vieną visumą.
Didžiausia atsakomybė perkelta Austrijos komandai, kuri scenoje Vienoje turės užtikrinti, kad instaliacija suveiktų būtent reikiamu momentu. Tačiau būtent čia atsiranda ir nerimas – nacionalinės atrankos metu konstrukcija taip ir nesugriuvo, nors viskas buvo paruošta pagal planą.
Šis nepaaiškinamas momentas iki šiol kelia klausimų kūrybinei komandai. Sigita neslėpė, kad net ir idealiai sureguliuota sistema kartais gali elgtis nenuspėjamai. Būtent šis faktas suteikia papildomos įtampos artėjant pusfinaliui Vienoje.
Ji taip pat atvirai kalbėjo apie tai, kad projekto kaina nėra vienareikšmė sąvoka – ją sudaro ne tik medžiagos, bet ir daugybės žmonių darbas, laikas bei logistika. Vien audinio buvo sunaudota apie 16 metrų, o visa konstrukcija turėjo būti saugiai pervežta į Austriją.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Nepaisant visų iššūkių, Sigita pripažįsta, kad jau pirmą kartą išgirdusi Lion Ceccah dainą ji pajuto, jog kūrinys turi stiprų „Eurovizijos“ potencialą. Ypač ją įkvėpė paties atlikėjo ryžtas, susikaupimas ir tikėjimas savo vizija, kuris, anot jos, tapo svarbia visos komandos varomąja jėga.
Dabar visų akys nukreiptos į Vieną, kur ši sudėtinga instaliacija turės įrodyti, kad technologija, menas ir emocija gali veikti vienu ritmu – be klaidų ir be atsitiktinumų.
