Į Tenerifės uostą artėjantis kruizinis laivas „MV Hondius“, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, sukėlė įtemptas diskusijas ne tik tarp valdžios institucijų, bet ir tarp vietos gyventojų bei salose gyvenančių viešų asmenų. Situacija dar labiau įkaito, kai paaiškėjo, kad laivui teko ieškoti prieglobsčio po to, kai jį atsisakė priimti kelios šalys.
Fuerteventūroje gyvenanti rašytoja Jurga Baltrukonytė šios istorijos nepaliko nuošalyje. Ji socialiniuose tinkluose pasidalijo savo mintimis, kuriose atsispindi tiek nerimas, tiek solidarumo jausmas su laive esančiais žmonėmis. Pasak jos, šeštadienį Tenerifėje turėtų prisišvartuoti laivas, kurio istorija jau dabar vadinama viena sudėtingiausių pastarojo meto jūrinių situacijų.
Anot rašytojos, „MV Hondius“ kelionė buvo pažymėta nuolatiniais atsisakymais jį priimti. Cape Verde neįsileido, o Marokas net neleido papildyti degalų. Ji pabrėžė ir informaciją apie sudėtingą medicininę evakuaciją, kai į vieną iš skrydžių nebuvo įdėta būtina apsauginė kapsulė, sauganti jau sergančius keleivius, kurie buvo gabenami į Nyderlandus. Vėliau laivas sustojo Gran Kanarijoje, o Kanarų salų institucijos ėmėsi sprendimų dėl jo priėmimo ir galimo karantino.
Jurga Baltrukonytė neslėpė, kad šis sprendimas kelia emocijų ir visuomenėje, ir tarp politikų. Nors Kanarų salų vyriausybė išreiškė nerimą dėl situacijos, galutinis sprendimas priimti laivą buvo laikomas neišvengiamu. Rašytoja tai įvardijo kaip sudėtingą, bet žmogišką pasirinkimą.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į viešas žmonių reakcijas gatvėse, kuriose dažnai skamba klausimas, kodėl tokia situacija tenka būtent jiems. Vis dėlto, anot jos, medicinos specialistų išvados ramina – hantavirusas nėra naujas, jo plitimas tarp žmonių yra itin ribotas, o pagrindinė problema laive buvo žiurkių buvimas, galėjęs tapti infekcijos šaltiniu.
Rašytoja pabrėžė, kad šiuo metu ji pati yra Kanarų salose ir situaciją stebi iš arti. Ji neslėpė, kad, jei reikėtų, laikytųsi visų saugumo rekomendacijų, įskaitant kaukių dėvėjimą, nors tai sukeltų natūralų diskomfortą ar nerimą.
Vis dėlto jos žinutės tonas išliko empatiškas. Jurga Baltrukonytė kalbėjo apie žmones laive kaip apie pavargusius ir išsekusius keleivius, kuriems šis sustojimas gali tapti vienintele galimybe vėl išlipti į saugią žemę. Ji akcentavo, kad Kanarų salos šioje situacijoje tampa tarsi vilties tašku Atlanto vandenyne.
Savo įraše ji taip pat pripažino, kad pati jaustų baimę atsidūrusi tokioje situacijoje, tačiau nepaisant to, mintimis būtų su žmonėmis, kurie laukia leidimo išlipti. Tai, jos teigimu, yra ne tik medicininis ar logistinis iššūkis, bet ir žmogiškumo išbandymas, kuris paliečia visus įtrauktus į šią istoriją.
