Dominika Banevič šiandien kalba taip, tarsi dar kartą išgyventų akimirką, kuri pakeitė ne tik jos gyvenimą, bet ir visą jos sporto kelią. Tai nėra tik pergalės žodžiai – tai jausmas, kuris kaupėsi ilgus metus, per treniruotes, tylias aukas ir begalinį tikėjimą tuo, ką ji daro.
Ji atvirai sako, kad visa tai padarė ne tik dėl savęs. Jos mintyse nuolat buvo ir šalis, ir visa breaking bendruomenė, kuri laukė tokio momento. Tai tapo istorija, kuri jau įrašyta į knygas, tačiau pačiai Dominikai tai – tik pradžia emocinio kelio, kuris dar ilgai neleis pamiršti patirtų jausmų.
Kiekvienas jos žodis kupinas dėkingumo. Ji pabrėžia, kad būti savimi ir daryti tai, kas teikia džiaugsmą, jai yra svarbiausia. Ši vidinė būsena tapo jos stiprybe, leidusia pasiekti rezultatą, kuris dabar vadinamas istoriniu. Tačiau už to slypi ir milžiniškas darbas, kurio dažnai niekas nemato.
Dominika kalba apie tai, kad ši akimirka nėra tik asmeninė pergalė. Tai ženklas visam breaking sportui, kuris pagaliau gavo dar daugiau matomumo ir pagarbos. Ji tiki, kad tai gali įkvėpti kitus jaunus žmones nebijoti eiti savo keliu, net jei jis atrodo sudėtingas ar ne visiems suprantamas.
Emocijos jos balse vis dar gyvos. Ji sako, kad norėtų šią atmintį išsaugoti visam gyvenimui – ne kaip spaudimą, o kaip vidinę šviesą, kuri primena, jog viskas yra įmanoma, jei tiki tuo, ką darai. Tai ne tik rezultatas, tai kelionė, kuri formavo jos charakterį.
Pati Dominika save apibūdina kaip žmogų, kuris jaučiasi laimingas galėdamas būti savimi. Ši paprasta, bet stipri mintis tampa jos visos istorijos pagrindu. Ji neatskiria savęs nuo savo sporto – tai viena visuma, kurioje kiekvienas judesys turi prasmę.
Šiandien jos pasiekimas jau vadinamas istoriniu, tačiau jai pačiai svarbiausia ne titulai, o tai, ką pavyko sukurti viduje. Ji dėkoja visiems, kurie ją palaikė, nes, kaip pati sako, ši kelionė niekada nebuvo vieniša.
Tai istorija apie Dominiką Banevič, kuri savo atkaklumu ir tikėjimu pavertė svajonę realybe, o akimirką – amžina sporto istorijos dalimi.
