Dalia Brenciūtė, legendinio Lietuvos aktoriaus, muzikanto ir bardo Kosto Smorigino našlė, šiandien gyvena visiškai kitokį gyvenimo etapą, nei buvo įpratusi per beveik penkis bendro gyvenimo dešimtmečius. Po vyro mirties 2025-ųjų rudenį moters kasdienybė pasikeitė iš pagrindų, o tuštuma namuose, kaip ji pati sako, tapo sunkiausia patirtimi.
Interviu LRT televizijos laidoje „Stilius“ Dalia atvirai prabilo, kad didžiausiu išsigelbėjimu šiuo skaudžiu laikotarpiu jai tapo darbas. Būtent jis, anot jos, leido bent trumpam pabėgti nuo nuolatinio liūdesio ir vidinės vienatvės.
„Man vienintelė išeitis buvo, kad aš dirbau. Labai sunku, aišku. Ėjau į repeticijas, pusantro mėnesio repetavau“, – pasakojo ji, prisimindama laiką, kai turėjo vaidinti Jono Kuprevičiaus spektaklyje, kuris galiausiai taip ir nepasiekė scenos.
Repeticijos jai tapo ne tik profesine pareiga, bet ir savotiška emocine atrama. Dalia neslepia, kad būdama tarp žmonių ji bent trumpam pamiršdavo skausmą, tačiau grįžus į tylą viskas sugrįždavo su dar didesne jėga.
„Man tos repeticijos buvo kaip terapija. Kai aš būnu viena, tai yra labai sunku – ir raudu, ir kaukiu“, – atvirai kalbėjo aktorė.
Ji taip pat pasidalijo labai asmenišku įpročiu, kuris tapo jos gedulo dalimi. Automobilyje ji visada turi žvakių, o pajutusi sunkesnę akimirką važiuoja į kapines, uždega žvakeles ir tyliai „pasikalba“ su išėjusiu vyru.
„Vienintelė pagalba yra nebūti vienai“, – pabrėžė Dalia, atskleisdama, kaip stipriai jai trūksta kasdienio artumo.
Dar vienas itin jautrus momentas – jos santykis su sūnumi Kostu. Pokalbiuose su juo moteris neslepia savo emocijų ir kartais atvirai įvardija, kaip jaučiasi.
„Kai sūnus ilgai ar nebūna, ar neskambina, sakau – vaikeli, viena, vieniša ir niekam nereikalinga“, – prisipažino ji.
Sunkiausia, kaip pati sako, susitaikyti su tyla namuose, kuriuose anksčiau visada laukdavo artimas žmogus. Net įprastos gyvenimo situacijos dabar įgauna kitą prasmę – nebėra kam pasitikti, nebėra kas papriekaištauja ar pasidžiaugia kasdieniais dalykais.
„Dabar važiuoju namo ir galvoju – nieks nelaukia, ir nepyks ant manęs, kad aš vėlai grįžtu“, – sakė ji.
Kosto Smorigino atminimas gyvas ne tik šeimos širdyse, bet ir viešumoje. Balandžio 22-ąją, kai jam būtų suėję 73 metai, Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, nuskambėjo koncertas „Draugai Kostui“. Jame susirinko scenos bičiuliai ir artimieji, kurie dar kartą priminė jo kūrybos svarbą ir paliktą pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Ši diena Daliai Brenciūtei tapo dar vienu skaudžiu, bet kartu ir prasmingu prisiminimų momentu, kai muzika ir bendrystė bent akimirkai sujungė praeitį su dabartimi.
