Žinoma televizijos laidų vedėja ir viena ryškiausių eterio asmenybių Rūta Mikelkevičiūtė nusprendė atvirai pasidalinti tuo, kas dedasi jos širdyje, kai kameros išsijungia. Per daugybę metų, praleistų televizijoje, ji sutiko tūkstančius pašnekovų, išklausė neįtikėtinų likimo vingių ir dramatiškų istorijų, tačiau būtent ši patirtis jai padovanojo vertingiausią gyvenimo pamoką. Rūta neslepia, kad net ir ji, spindinti pasitikėjimu savimi ekrane, susiduria su akimirkomis, kai viskas aplink atrodo pilka ir beviltiška.
Ji prabilo apie tuos momentus, kai nuotaika subjūra be akivaizdžios priežasties, o vidinis kritikas pradeda garsiai šaukti. Rūta atvirai prisipažįsta, kad būna dienų, kai ji pradeda abejoti savo gebėjimais, jaučiasi neprotinga ar tiesiog negabi. Tai jausmas, kai atrodo, jog nesiseka absoliučiai viskas, o viduje kirba noras viską mesti ir pasiduoti. Tokios emocinės duobės neaplenkia net ir pačių sėkmingiausių moterų, ir Rūta čia nėra išimtis. Tai akimirkos, kai norisi tiesiog pasakyti: „viskas baigta ir eina visi po velnių“.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Tačiau būtent tada į pagalbą ateina ta pati didžioji pamoka, kurią ji išgryna kantrybės ir stebėjimo dėka. Rūtos žinutė yra tiesmuka ir negailestingai atvira: jei tu esi sveikas, jei turi rankas, kojas ir galvą ant pečių – tu jau esi neįtikėtinas laimės kūdikis. Žvaigždė pabrėžia, kad mes dažnai neįvertiname to, ką turime, kol nesusiduriame su tikrais sunkumais. Pasak jos, turėti bent kelis mylimus ir mylinčius žmones šalia savęs yra didžiausias turtas, kokį tik galima įsivaizduoti.
Kai užklumpa juodos mintys, Rūta turi savo receptą – ji tiesiog pasižiūri į tam tikras nuotraukas, kurios primena apie žmogaus valią ir nepalaužiamą dvasią. Ji įsitikinusi, kad žmogaus tikėjimas savimi ir gyvenimu gali padaryti beveik neįmanomus dalykus. Tai yra jos asmeninis variklis, neleidžiantis sustoti net tada, kai pasitikėjimas savimi pasiekia nulį. Rūta Mikelkevičiūtė primena mums visiems, kad viskas yra mūsų pačių rankose, o tie maži kasdieniai nusivylimai nublanksta prieš faktą, kad esame gyvi ir galintys judėti pirmyn. Tai emocingas ir gilus žvilgsnis į savęs paieškas, kuris priverčia sustoti ir dar kartą įvertinti savo gyvenimą.
